1 nuotr.Šiandien sukanka lygiai treji metai, kai 2019 m. liepos 12-ąją inauguruotas prezidentas Gitanas Nausėda. Jo reitingai - gerokai aukštesni, nei pirmąją kadenciją buvo jo pirmtakų Dalios Grybauskaitės bei Valdo Adamkaus. Anot politologo prof. Algio Krupavičiaus, tai neturėtų stebinti, nors G.Nausėda ir yra neatlikęs nemažai namų darbų. Profesorius pasidalino savo įžvalgomis, už ką šalies vadovui galima paploti, o už ką jis nusipelno kritikos.
"Pastaruoju metu G.Nausėdos reitingai yra apie 60 proc. V.Adamkus ir D.Grybauskaitė tokį populiarumą turėjo tik antrų savo kadencijų antroje pusėje. Pirmos kadencijos trečiaisiais metais jų abejų reitingai buvo mažesni", - pokalbį su "Vakaro žiniomis" pradėjo A.Krupavičius.
Tiesa, pasak jo, reitingai dažniausiai turi "situacinį antspaudą". G.Nausėdos atveju tai - karas Ukrainoje.
"Kadangi G.Nausėda šiame fone yra aktyvus, matomas viešojoje erdvėje (ir gerokai labiau nei kiti Lietuvos politikai), jo reitingai ir yra aukšti", - vieną iš populiarumo priežasčių nurodė politologas.
Anot A.Krupavičiaus, išorinės aplinkybės G.Nausėdai buvo labai nepalankios kone visą prezidentavimo laikotarpį.
"Daugiau nei pusę savo kadencijos jis praleidžia akistatoje su dviem krizėmis: pandemijos, kai 2020 m. kovą oficialiai įvestas karantinas ir po to bangomis ta pandemija tęsėsi, ir dabar - karo Ukrainoje. Buvo ir rutininių dalykų, tokių, kaip vyriausybių kaita. Vyriausybės pasikeitimas nebuvo rožėmis klotas, buvo įtampų tarp G.Nausėdos ir Ingridos Šimonytės. Dabar - karas ir problemos, kurias reikia spręsti čia ir dabar, o jokių gerų receptų nėra. Tačiau nepaisant visko prezidentą galima pagirti už gebėjimą kalbėtis su visuomene, santūrumą, socialinę orientaciją (siekį vystyti gerovės valstybę ir pan.). Sakyčiau, kad ir tarptautinėje politikoje prezidentas gana greitai susiorientavo, kas yra kas, kaip reikėtų kalbėtis su Europos ir pasaulio šalių lyderiais. Lietuvos interesams šioje srityje tikrai atstovauja tinkamai. Ypač turint mintyje, kad Vyriausybė ir ypač užsienio reikalų ministras sugeba "priskaldyti malkų": Kinijos-Taivano istorija, "Belaruskalij" skandalas, Kaliningrado tranzito istorija, kurioje nėra vienareikšmiškų atsakymų", - vardino politologas.
Profesoriaus teigimu, yra ir sričių, kuriose galima pasigesti aktyvesnių prezidento veiksmų.
"Šalia pandemijos ir karo iššūkių dabar turime recesijos bei ekonominės krizės iššūkį. Lietuvoje tokios aukštos infliacijos, kokia yra dabar, nebuvo nuo pat 1996 metų. Akivaizdu, kad artėja itin ženklūs ekonominiai išbandymai. Tyla šiais klausimais iš prezidento, kuris pagal išsilavinimą yra ekonomistas, pusės nėra geras ženklas. Prezidentas nuo karo Ukrainoje pradžios savotiškai yra emigravęs iš vidaus politikos. Net tais klausimais, kuriais turi daug profesinių žinių. Visuomenei socialiai ir ekonomiškai neramiais laikais reikia atramos politikos lauke. Prezidento nuomonė ir griežtesnis žodis, ką turėtų ir ko neturėtų daryti Vyriausybė, būtų svarbu", - akcentavo A.Krupavičiaus.
Šiuo atžvilgiu jis G.Nausėdą palygino su D.Grybauskaite.
"D.Grybauskaitė rinkimus laimėjo 2009 m., kai Lietuvoje siautėjo ekonomikos ir finansų krizė. Ji stengėsi palaikyti Vyriausybę - šiek tiek pakritikuodavo, bet savo nuomonę ekonomikos klausimais pareikšdavo. Dabartinėje situacijoje olimpinė prezidento ramybė yra keista. Tiesa, tokią pat ramybę demonstruoja ir premjerė bei visa Vyriausybė. Ji irgi sunkiai suprantama ir nepateisinama. Aiškina, kad infliacija didėja dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių. Tačiau tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas: jei lemia pasaulinės aplinkybės, kodėl būtent Lietuvoje iš ES šalių ji yra didžiausia? Net toje pačioje Ukrainoje, kurioje vyksta karas, infliacija prieš mėnesį siekė 21,5 proc. Lietuvoje prieš mėnesį ji siekė 20,5 proc. Tai neišlaiko jokios kritikos. Mūsų politikų bandymas kaip stručiams kišti galvas į smėlį ir nieko nematyti yra ydinga praktika. Visos šalys - Skandinavijos, Vakarų Europos - ieško būdų, kaip amortizuoti infliaciją. Net Jungtinėje Karalystėje, nepaisant įvairių Boriso Džonsono (Boris Johnson) skandalų, oficialiai paskelbta, kad šalis susidūrė su pragyvenimo kaštų krize. Nors infliacija ten prieš kelis mėnesius tesiekė 8 proc., o dabar sumažėjo iki 6 proc. Lietuvoje niekas nekalba apie pragyvenimo kaštų krizę, nors ji yra akivaizdi. Taip, už ekonominę ir finansų politiką pirmiausiai atsakinga yra Vyriausybė, bet ir prezidento, ypač ekonomisto pagal išsilavinimą, balsas turi būti girdimas", - stebėjosi A.Krupavičius.
Dar vienas jo akmuo į G.Nausėdos daržą - dėl situacijos teisėsaugos bei teisėtvarkos srityje.
"Kas savaitę skaitome apie įvairius skandalus, susijusius su teisine sistema. Akivaizdu, kad teisinė sistema sunkiai serga, vėžio metastazės išplitusios visur. Prezidentas galėtų būti gerokai aktyvesnis, juo labiau, kad jis šioje srityje, kaip ir nacionalinio saugumo bei užsienio politikos srityse, turi nemažus konstitucinius įgaliojimus. Taip kad yra kelios sritys, kuriose namų darbai dar nėra padaryti", - reziumavo prof. A.Krupavičius.
