respublika.lt

Teisėjų taryboje – abejonės dėl G.Nausėdos sprendimo: siūlo skirti vieną iš prasčiausiai atrankoje įvertintų kandidatų

(51)
Publikuota: 2024 kovo 01 14:49:00, Gytis Pankūnas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Gitanas Nausėda. Eltos nuotr.

Teisėjų tarybai penktadienį svarstant prezidento Gitano Nausėdos kreipimąsi patarimo dėl Vitalijaus Melnikovo skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, kilo ginčų, kodėl šalies vadovas kandidatu pasirinko būtent šį asmenį, mat V. Melnikovas atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas prasčiausių pretendentų.

 

Prezidento G. Nausėdos patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, penktadienį Teisėjų tarybai pristatęs prašymą patarti šalies vadovui V. Melnikovą skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, nurodė, kad minėtas teisininkas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas iš tinkamiausių kandidatų į teisėjus.

„Pretendentas pripažintas vienu iš tinkamiausių, balsavus 5 balsais „už“ iš 5 balsavusiųjų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių“, – sakė A. Kabišaitis.

Anot jo, V. Melnikovas yra dirbęs teismo pirmininko patarėju, teisėjo padėjėju, advokato padėjėju.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija V. Melnikovą, atsižvelgiant į skirtų balų skaičių, įvertino kaip vieną prasčiausių kandidatų į apylinkės teismo teisėjus.

Kaip nurodoma Nacionalinės teismų administracijos pateikiamuose dokumentuose, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija V. Melnikovui skyrė 68,6 balus, už jį prasčiau įvertintas buvo tik dar vienas kandidatas. Daugiau balų komisija, kaip rodo dokumentai, skyrė bent septyniems pretendentams į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus. Daugiausiai balų – 84,28 – komisija yra skyrusi Pavelui Kujaliui.

Teisėjų tarybos vadovė S. Rudėnaitė teigė suprantanti, kad G. Nausėda turi laisvę rinktis kandidatą į teisėjus, tačiau neslėpė nesuprantanti, kas lėmė, jog pasirinktas vienas iš prasčiausiai įvertintų pretendentų.

„Pažiūrėjus į pretendentų sąrašą, jeigu žiūrėtume į balus, (...) tai į apylinkės teismą, į baudžiamųjų bylų specializaciją, man atrodo kolega (V. Melnikovas – ELTA) yra prasčiausiai įvertintas atrankos komisijos ir yra viršuje dar žmonių, kurie tikrai skiriasi balais gerokai. Ir iš kompetencijos vertinimo modelio – visos yra tik pakankamos. (...)

Tai koks yra tas tikrasis argumentas, motyvas, kurį galima įvardyti objektyviu, jeigu aš norėčiau pretenduoti į teisėjus, ką turėčiau žinoti? Neužtenka atrankos komisijos, tarkime, paties geriausio, labai gero vertinimo, tai kas yra tas argumentas? Apsisprendimui, manau, tai būtų labai naudinga, nes mes kalbame apie sistemos patrauklumą, o tas patrauklumas suponuoja, kad žmonės turėtų žinoti, kur eina, ir kas jų laukia“, – kėlė klausimus S. Rudėnaitė.

G. Nausėdos patarėjas A. Kabišaitis tvirtino, kad prezidentas, rinkdamasis kandidatus į teisėjus, atsižvelgia ne tik į atrankos komisijos vertinimus.

„Pasirinkimas yra toks dėl to, kad pretendentas praėjo visus reikalaujamus etapus, atrenkant jį, ir prezidentas renkasi. Prezidentas renkasi, atsižvelgdamas į visą turimą informaciją, taip pat ir į teismo pirmininko nuomonę, tai yra to, su kuriuo pretendentas yra dirbęs“, – komentavo A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė replikavo, kad prezidento patarėjas taip ir neįvardijo tikrojo motyvo, kodėl šalies vadovas pasirinko būtent V. Melnikovo, kuris surinko kone mažiausią balų skaičių atrankoje, kandidatūrą į teisėjus.

„Mane tiesiog labai suintrigavo, kodėl tas (pretendentų į teisėjus – ELTA) sąrašas yra apverčiamas“, – svarstė S. Rudėnaitė.

Anot jos, jei pretendentų į teisėjus galimybės būti paskirtiems į pareigas priklauso nuo teismų pirmininkų nuomonių, tai apie tokią taisyklę turėtų būti visiems žinoma.

„Tai aš turėčiau pas pirmininkę eiti? Turėčiau su teismo pirmininku susitarti? Jeigu tokia žaidimo taisyklė, tai mes ją turime žinoti ir visi turi žinoti“, – komentavo S. Rudėnaitė.

A. Kabišaitis savo ruožtu tvirtino, kad V. Melnikovo kandidatūros pasirinkimas neturėtų kelti klausimų.

„Pretendentas nėra įvertintas? Jis iškritęs iš sąrašo? Jis yra sąraše ir renkamasi. (...) Jis yra netinkamas kandidatas, blogas kandidatas?“ – kėlė klausimus prezidento patarėjas ir pridūrė, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimo pagrindu siekiama skirti teisėjus į tuos teismus, kuriuose jų labiausiai trūksta.

„Nesutikčiau, kad tikslas mūsų yra užpildyti (teismus – ELTA) bet kokia kaina, mūsų tikslas užpildyti labiausiai kompetentingais (asmenimis – ELTA), patraukti žmonės, kurių kvalifikacija įvertinta kaip aukščiausia“, – į A. Kabišaičio pasisakymus reagavo S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos narys Ernestas Rimšelis teigė suprantantis, kad prezidentas gali turėti argumentų ir rinktis ne geriausiai atrankos komisijos įvertintą kandidatą į teisėjus. Tačiau, kaip pažymėjo E. Rimšelis, jį nustebino, kad pretendento pasirinkimą lėmė teismo pirmininko nuomonė.

„Esu pats įtikinėjęs Teisėjų tarybą, kad kartais iš tiesų žmogus iš sąrašo apačios yra vertesnis toje konkrečioje situacijoje ir tie argumentai yra visiškai aiškūs. Bet mane šiek tiek išgąsdino kai kurie atsakymai. (...) Sprendimą lėmė pasitinkančio teismo pirmininko rekomendacija, kai pirmininkas šiuo metu yra ir tiesioginis pretendento vadovas? Ar kitų teismų vadovai, kai yra kitų padėjėjų, nesikiša į šį procesą?“, – kėlė klausimus E. Rimšelis.

Pats pretendentas į teisėjus V. Melnikovas teigė sieksiantis pateisinti lūkesčius, pažymėjo norintis dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Jo manymu, asmenis skiriant į teisėjo pareigas, svarbi yra ir su asmeniu dirbusių teisėjų nuomonė. Teisininkas vis dėlto neslėpė, kad jam pačiam pretendentų į teisėjus vertinimo sistema nėra iki galo aiški.

„Dėl balo... Lyginau savo ir grupioko balus. Mūsų karjera vienoda, abu buvome apylinkės, apygardos ir Lietuvos Apeliacinio teismų teisėjų padėjėjai. Skirtumas tik tas, kad vertinimo metu jis toliau ėjo pareigas teisme, o aš jau atlikau advokato padėjėjo praktiką. Už teisinio darbo pobūdį, tai yra ar darbo patirtis tinka teisėjo pareigoms eiti, gavau dviem ar trimis mažiau. Manau, kad nurėžė ir per motyvaciją“, – dėstė V. Melnikovas.

Galiausiai Teisėjų taryba nusprendė patarti G. Nausėdai teisininką V. Melnikovą skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tai yra ne pirmas kartas, kai G. Nausėda į teisėjus siūlo ne daugiausiai balų atrankoje surinkusį asmenį. Praėjusių metų kovą prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl siūlymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus skirti Danguolę Bublienę, nors Pretendentų į teisėjus atrankos komisija kitai kandidatei atrankoje buvo skyrusi daugiau balų. Teisėjų taryba po diskusijų vis dėlto nutarė pritarti D. Bublienės kandidatūrai į LAT pirmininkus.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
11
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (51)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Lietuvoje jau atidarėte maudynių sezoną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +22 C

+13 +25 C

+15 +21 C

+25 +28 C

+25 +30 C

+20 +26 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s