Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl papildomų pajamų, kurias gauna mokymus organizuojantys teisėjai. O tos pajamos - milžiniškos.
1 nuotr.
Komiteto antradienį surengtoje diskusijoje dėl teisėjų gaunamo papildomo atlygio paskelbta, kad 47 teisėjai 2019 m. užsiėmė autorine veikla ir mokymais, o iš šios veiklos gautos pajamos sudarė 127 tūkst. eurų. Vienas teisėjas už vestus mokymus deklaravo 17 tūkst. eurų. Tuo metu individualia veikla, įskaitant ir papildomą teisinę veiklą užsiėmė 11 teisėjų, kurie per metus gavo 63 tūkst. eurų. Vienas iš jų, užsiimdamas papildoma teisine veikla, per metus gavo daugiau kaip 33 tūkst. eurų.
Komiteto posėdžio metu išsakyta viltis, kad teismų savivalda supranta teisėjų objektyvumo svarbą ir imsis priemonių užtikrinti, jog būtų išvengta ne tik interesų konfliktų, bet ir interesų konflikto regimybės.
Apibendrinta ir daugiau duomenų, kuriuos po prašymo pateikė VMI. Lietuvoje yra apie 700 teisėjų, kurie gauna valstybės mokamą atlyginimą. Šios su darbo santykiais susijusios pajamos 2019 m. buvo 31,5 mln. eurų. Tuo metu papildomos teisėjų deklaruotos pajamos per metus paprastai sudaro dar 1 mln. eurų. Didelę šių pajamų dalį 2019 m. sudarė nekilnojamojo turto nuomos pajamos - 79 teisėjai gavo 226 tūkst. eurų. Dividendus, gyvybės draudimo išmokas, palūkanas gavo daugiau kaip 100 teisėjų, ir bendra suma yra 363 tūkst. eurų.
Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas Biudžeto ir finansų komiteto surengtoje nuotolinėje diskusijoje iš esmės pratęsė skeptišką poziciją dėl teisėjų papildomos veiklos.
„KT reglamente šie klausimai yra išspręsti. Jie išspręsti dviem etapais. 2018 m., išaiškėjus, kad vienas iš teisėjų užsiėmė individualia veikla pagal verslo liudijimą, į reglamentą teko labai aiškiai įrašyti tokį draudimą. Būtent individualios veiklos, pagal verslo liudijimą. 2020 m. iškilus faktams, kad vienas iš teisėjų per 3 metus dėl mokymų privačiose įstaigose sudarė kone 30 autorinių sutarčių - pažymiu, kad tai yra viso teismo požiūris, - mes įžvelgėme akivaizdžių veiklos versliškumo požymių. Tad reglamentas dar buvo papildytas draudimu teikti paslaugas visokioms verslo komercijos įstaigoms, įskaitant tas įstaigas, kurios užsiima mokymų organizavimu", - sakė D.Žalimas.
Tačiau jam oponavo laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė.
„Teisėjų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo arba ugdymo renginiuose praktika yra labai sena, jai gal 20 metų. Tik pernai KT pakeitus reglamentą, tai tapo aktualizuota, ar tai atitinka Konstituciją, ar ne. Iš tikrųjų iki to laiko ir KT teisėjai dalyvavo tokioje veikloje, dalyvavo ir kiti. Šiandien oficialios konstitucinės doktrinos, kuri būtų kategoriška, kad teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti paskaitų, kurias organizuoja privatus subjektas, nėra. KT reglamentas yra taikomas KT, dėl to mes jį gerbiame, tačiau jis nėra taikomas kitiems teismams. KT reglamentas nėra oficialioji konstitucinė doktrina", - atkirto S.Rudėnaitė.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
