Taip gerai nebuvo nuo 2005-ųjų

Finansų ministerijos duomenimis, visos savivaldybės pernai planavo surinkti 1,252 mlrd. eurų, o surinko 1,37 mlrd. Planas įvykdytas 109,5 proc. Tiesa, į gautas pajamas neįskaičiuota 161 mln. eurų, įplaukusių už aplinkos teršimą, valstybinius gamtos išteklius, pajamos už prekes bei paslaugas, vietinės rinkliavos, ES parama. Visos savivaldybės savo planus viršijo, o taip praeitą kartą buvo atsitikę 2005 m. (tąkart bendrai visos savivaldybės planą įvykdė net 128,1 proc.). Prasčiausi metai per pastarąjį dešimtmetį buvo 2009-ieji, kai planą įvykdė tik trys savivaldybės.

Pernai geriausiai sekėsi Neringai, kuri planą įvykdė 125,4 proc., Palangai (125,4 proc.), Birštonui (119,3 proc.), Elektrėnams (118,5 proc.) Vilniaus rajonui (117,4 proc.) bei Panevėžiui ir Mažeikių rajonui (po 117 proc.).

Dalis „Vakaro žinių“ kalbintų merų sakė negalintys atsakyti, kokia buvo sėkmės priežastis, nes dar nesuvesti visi finansiniai rezultatai, nebaigtos analizės. Tačiau kelių savivaldybių vadovai jau turėjo išvadas.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gavome neplanuotų pajamų, - tikėdamiesi sumažinti į Kuršių neriją įvažiuojančių automobilių srautus, padidinome įvažiavimo mokestį. Nesitikėjome, kad srautai nesumažės. Du mėnesius lengvajam automobiliui rinkliava siekė 20 eurų, likusius mėnesius - 5 eurai. Kitas momentas - Registrų centro patvirtinti nekilnojamojo turto įkainiai, nuo kurių mokamas nekilnojamojo turto mokestis už paskutinius sandorius, Neringoje smarkiai išaugę, todėl mokesčio surinkta daugiau. Trečias aspektas - kai nekilnojamąjį turtą pas mus įsigyja labai turtingi žmonės ir deklaruoja gyvenamąją vietą, jų gyventojų pajamų mokestis atitenka mūsų savivaldybei. Tačiau to niekaip neįmanoma suplanuoti, niekada nežinai, kada kažkas Neringoje nusipirks turto ir į mūsų biudžetą įneš kokius 300 tūkst. eurų mokesčio. Bet turime nepamiršti, kad tas žmogus gali ir išsideklaruoti, o tada tų 300 tūkst. eurų biudžetas nesurinktų. Todėl pas mus biudžetą labai sunku suplanuoti, nes jis didele dalimi priklauso vos nuo kelių žmonių“, - paaiškino Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak jo, Neringos metinis biudžetas siekia apie 7 mln. eurų, tad pernai neplanuotai surinktas papildomas milijonas yra milžiniški pinigai.

„Tačiau nereikia pamiršti, kad mes turime sumokėti už nugriautą pastatą. Vyriausybė už jį sumokės 75 proc. sumos, nes valstybės veikėjų parašų dėl statybų leidimo buvo daugiau nei savivaldybės. Likusius 25 proc. - 320 tūkst. eurų - turime sumokėti mes. Paskaičiavau, kad dar už 8 namus gali tekti sumokėti, todėl reikės apie 3 mln. eurų. Iš kur juos reikės paimti ir sumokėti už kažkieno kažkada padarytas klaidas? Skolintis negalime, nes mūsų skola jau ir taip siekia leistiną ribą - ėmėme socialinio būsto plėtrai ir pastatėme 5 namus“, - dėstė D.Jasaitis.

Mažeikių rajono meras Antanas Tenys sakė, kad rajonas neplanuotai daug surinko žemės, nekilnojamojo turto bei gyventojų pajamų mokesčių.

„Viena iš pagrindinių didesnių pajamų priežasčių - pagerėjusi situacija „Orlen Lietuva“. Gamykla prieš dvejus metus dirbo puse režimo, o pernai ten buvo padidinti atlyginimai, nors to nebuvome planavę. Ir iškart sumokėta daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Be to, atsirado naujų įmonių. Per metus surinkome 3,8 mln. eurų daugiau, nei planavome. Tiesa, jų jau nebėra, bet mes juos išleidome tikslingai - grąžinome 2 mln. eurų ilgalaikių paskolų ir sumažinome trumpalaikius įsiskolinimus“, - teigė A.Tenys.

Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis džiaugėsi, kad savivaldybė puiki geografinė padėtis.

„Mūsų savivaldybėje yra mažiausias nedarbas, todėl atitinkamai daugiausiai pajamų galime gauti. Be to, kadangi netoli yra Vilnius ir Kaunas, dalis žmonių važiuoja į darbą ten, o gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravę pas mus, todėl ir gyventojų pajamų mokestį moka mums. Pernai surinkome 2 mln. eurų daugiau, nei planavome, tačiau metams einant biudžeto išlaidas kelis kartus koregavome. Deja, ne mes patys prognozuojame biudžeto pajamas. Tai daro Finansų ministerija, o po to Seimas planus patvirtina. Kai mūsų pajamos suplanuojamos labai pesimistiškai, tvirtindami biudžetą suplanuojame biudžetininkų, išskyrus mokytojų, algas 11-ai mėnesių, už gruodį ketindami sumokėti sausį. Tačiau kai gavome papildomų pajamų, sumokėjome ir už gruodį“, - paaiškino K.Vaitukaitis.

Pasak jo, Finansų ministerija, tvirtindama savivaldybių biudžetų pajamas, visada elgiasi labai atsargiai. O savivaldybės, formuodamos savo biudžetus, privalo atsižvelgti į ministerijos nuomonę ir biudžetus vėliau koreguoti gali tik tų metų laikotarpiu.

„Vidutinėse savivaldybėse paprastai veikia po vieną didelę įmonę. Pas mus tokia yra parketų gamybos įmonė, kurioje dirba 1300 žmonių. O jei kas nors joje atsitiktų ir nuo to nebūtų apsidrausta, biudžetui kiltų didžiulių problemų“, - akcentavo K.Vaitukaitis.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“