Švenčių išvakarėse Nacionalinis Kauno dramos teatras jauniesiems žiūrovams dovanoja dvi premjeras

Viena iš šių premjerų – 6–10 metų vaikams skirtas spektaklis „Paštininkas ir serbentai“, kurio režisierė Eglė Kižaitė, Mažojoje scenoje įvyko praėjusį savaitgalį. Gruodžio 18-ąją, kaip skelbia teatras, žiūrovų lauks Augusto Gornatkevičiaus kuriamas siautulingas spektaklis „Emilių Emilis“.

Nauji spektakliai sukurti artėjant Kalėdoms bei Nacionalinio Kauno dramos teatro gimtadieniui. Abi premjeros yra edukacinio festivalio vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“ dalis. Projektą remia Lietuvos kultūros ministerija.

Spektaklis „Paštininkas ir serbentai“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Dovilės Zavedskaitės knygą. Režisierė ir inscenizacijos autorė – E. Kižaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė, kompozitorius – Pijus Narijauskas. Vaidina aktoriai Tomas Erbrėderis, Kamilė Lebedytė, Mantas Bendžius.

„Kuriu spektaklius vaikams išskirtinai pagal lietuvių autorių knygas ir sąmoningai ieškau šių dienų autorių. Manau, kad šiuolaikinė literatūra vaikams yra stipri, atsiranda įdomių, labai kūrybingų autorių. Norisi populiarinti lietuvių kūrėjų vaikams kūrybą, jais didžiuotis, parodyti juos kitoje šviesoje, šiuo atveju – teatre. Knygos yra išmoningai iliustruojamos, o jų vizualioji pusė, iliustracijos kuria antrąjį turinį. Šitas kūrinys man leido kaip kūrėjai bei inscenizacijos autorei skleisti temą, plėtoti dialogus, bet nenutolti nuo pirminio impulso, kuris atsiranda perskaičius knygą. Svarbu fiksuoti spalvas, nuotaiką, nes tuomet vaikas bei jo tėvai, kurie skaitė knygą, sujungs knygos skaitymo ir spektaklio įspūdį“, – pasakojo režisierė E. Kižaitė. Spektaklyje skamba autorinės dainos, kurioms tekstus ji parašė. Režisierė sako, kad pastatymas kalba rimta tema, o suaugusieji pamatys save, atpažins situacijas.

Anot Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės, D. Zavedskaitės sukurtoje knygoje pasakojama apie tėtį paštininką ir jo sūnų bei kasdienę rutiną pakeitusią trūkusio vamzdžio avariją. Dingsta vanduo, tėtis praranda gyvenimo džiaugsmą, o sūnus parašo laišką Santechnikų tarnybai. Žiūrovai priims siužetą pagal savo patirtį, bet žinutė bus tokia: laiškas, kaip komunikacijos priemonė, gali sujungti du žmones, dėl to spektaklis mažiesiems ragins kalbėti, bendrauti, vienytis, draugauti.

Tėčio vaidmenį kuriančiam aktoriui T. Erbrėderiui atrodo, kad kūrinyje yra daug peno ne tik mažiesiems žiūrovams, bet ir jų tėveliams: „Kartais turime pasimokyti iš savo vaikų, įsiklausyti į juos, nežvelgti iš aukšto. Jie į viską žvelgia paprasčiau, problemas sprendžia kitaip, tarsi žaisdami savo smėlio dėžėje, – nedaro iš musės dramblio. Verta iš jų pasimokyti.“

„Emilių Emilis“ pasakoja apie paaugliškas išdaigas, kurios virsta atradimais. Spektaklis, kurio režisierius – A. Gornatkevičius, įkvėptas pašėlusių Emilio iš Lionebergos nuotykių. Tačiau išdaigininkai gyvena ne tik knygose. Jų pilnos mokyklos, kiemai ir gatvės, jie laksto riedučiais ir krečia pokštus, kol vieną dieną tampa miesto merais, ministrais ar prezidentais. Į spektaklio dramaturginį audinį savo vaikystės nuotykius sudėjo vaidinantys aktoriai Greta Šepliakovaitė, Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius, Dovydas Pabarčius, Andrius Alešiūnas ir režisierius, o juos užrašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Spektaklio erdvę apipavidalino ir kostiumus sukūrė Simona Davlidovičiūtė, muziką – Mantvydas Leonas Pranulis, judesį koordinavo Gintarė Šmigelskytė.

Kalbėdamas apie kūrybinį procesą ir debiutą vaikams, režisierius akcentavo: kuriant jaunajai publikai, daugiau džiaugsmingumo, ir pats procesas žaismingesnis, nei nagrinėjant sudėtingas temas suaugusiųjų spektakliuose: „Spektaklis susideda iš kelių istorijų, kurias mes atsinešame iš savo vaikystės, laimingai pasibaigusių nelaimingų atsitikimų. Tai – ne vien juokai, bet ir temos, apie kurias būtina su vaikais šnekėtis. Norime priminti, kad sveika išdykauti, krėsti juokus, klysti, nes kiek pastebėjome, iš to nebijojimo bandyti, klysti atsiranda didieji atradimai. Norime kalbėti apie kūrybiškumą, kuris slypi klaidose. Spektaklis, dedikuojamas 8–12 metų vaikams, turėtų masinti berniukus, bet jis yra skirtas visiems. Jo varomoji jėga – šėlsmas, nuotykis“, – vardino režisierius A. Gornatkevičius.