1 nuotr.Švedijoje sulaikytas įtariamas šnipas yra aukšto rango diplomatas, ėjęs įvairias pareigų visame pasaulyje, antradienį pranešė visuomeninis transliuotojas SVT.
Švedijos diplomatas įtariamas šnipinėjęs Stokholme nuo gegužės 1 iki 11 dienos, jis buvo sulaikytas vėlai sekmadienį, pranešė transliuotojas, nenurodęs šaltinio.
Apie sulaikymą sostinėje pirmadienį paskelbė Švedijos saugumo tarnyba („Sapo“), tačiau išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę nepateikė. „Sapo“ atstovas spaudai Johanas Wikstromas naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo pradėta byla dėl „šnipinėjimo“.
SVT nurodė, kad „Sapo“ tiria, ar šis atvejis susijęs su skandalu, kilusiu dėl Švedijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Tobiaso Thybergo. Praėjusį ketvirtadienį jis atsistatydino vos po kelių valandų, kai buvo paskirtas, kai žiniasklaidai ir vyriausybei buvo anonimiškai išsiųstos „jautrios“ jo nuotraukos iš pažinčių programėlės „Grindr“. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas praėjusią savaitę sakė, kad vyriausybė tiria, kas jas atsiuntė. „Svarbu žinoti, kam tai naudinga“, – sakė jis laikraščiui „Dagens Nyheter“.
SVT nurodė, kad suimtas diplomatas nebuvo T. Thybergas, per 24 metus trukusią karjerą, be kitų pareigų, buvęs Švedijos ambasadoriumi Ukrainoje ir Afganistane.
Teisingumo ministras Gunaras Strommeris antradienį SVT sakė, kad „Sapo“ atlieka tyrimą, vyriausybė nuolat informuojama ir palaiko glaudžius ryšius su atitinkamomis institucijomis.
SVT paskelbė vaizdo medžiagą ir teigė, kad joje rodoma, kaip policija jėga atidaro diplomato buto duris.
Pastaraisiais metais Švedijoje nuskambėjo keli didelio atgarsio sulaukę šnipinėjimo atvejai. 2023 m. sausį buvęs Švedijos žvalgybos pareigūnas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šnipinėjimą Rusijai. Tų pačių metų rugsėjį prieš teismą stojo Rusijos ir Švedijos pilietis, apkaltintas perdavęs Vakarų technologijas Rusijos kariškiams. Teismas nustatė, kad jis jas eksportavo, bet jo veiksmai nebuvo prilyginti žvalgybos duomenų rinkimui. 2024 m. vasario mėn. Švedijos religinių bendruomenių paramos agentūra sumažino finansavimą Rusijos stačiatikių bažnyčiai Švedijoje, kai „Sapo“ perspėjo, kad bažnyčia naudojama žvalgybos veiklai.
Kovo mėnesį paskelbtame metiniame vertinime „Sapo“ nurodė Rusiją, Kiniją ir Iraną kaip pagrindinius veikėjus, vykdančius prieš Šiaurės šalį nukreiptą žvalgybinę veiklą.
