respublika.lt

Sudarkyti kultūrą? Jokių problemų! visas tekstasnuotraukos (40)

2020 gegužės mėn. 16 d. 13:43:03
Justina GAFUROVA

Dailininko Gitenio Umbraso kova dėl Vilniaus Neries krantinėse išardytų „Meilės krantų“ dar nebaigta. Derybas su savivaldybe įšaldė karantinas, nors rekonstrukcijos darbai vyksta ir toliau. Ar prisidengus karantinu nebus pamirštas mero pažadas išsaugoti menininko miestui dovanotą projektą?

×
nuotr. 11 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

 

„Vakaro žinios“ anksčiau rašė, kaip Vilniaus miesto savivaldybės išreklamuotame Neries krantinės rekonstrukcijos projekte neliko vietos vilniečių pamiltam projektui „Meilės krantai“. Apie tai sužinojusiam projekto autoriui G.Umbrasui dėl savo kūrinio teko kilti į kovą ir sukurti elektroninę peticiją. Tik tuomet savivaldybė teikėsi pasikviesti menininką pokalbiui.

Viešai sostinės meras Remigijus Šimašius žadėjo, kad nuo 2004 m. Vilniuje sukurti „Meilės krantai“ bus išsaugoti. Tačiau derybos, prasidėjusios sausį, taip ir liko pakibusios ore. „Vakaro žinioms“ G.Umbrasas pasakojo, kad su savivaldybės atstovais buvo susitikęs tik vieną kartą. Tada jam buvo pasiūlyta „Meilės krantus“ iškelti už Liubarto tilto. Pats menininkas pateikė savivaldybei bent du siūlymus - projektą iškelti tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų arba Žvėryno tilto link, priešais Seimo rūmus.

Menininkas neslepia, kad jį iki šiol stebina savivaldybės argumentai, kodėl projektą būtina iškelti. Vienas jų - per brangiai kainuojančios vienmetės gėlės, kurias reikia kasmet atsodinti. Kitas - ES finansuotų darbų reikalavimai. „Aš siūliau naudoti daugiamečius augalus. Gal jie ne tokie ryškūs, juos taip pat reikėtų laistyti, kaip ir vienmečius augalus. Bet ir visus kitus savivaldybės gėlynus reikia prižiūrėti ir laistyti. Dėl to nekyla jokių problemų.

Taip pat planuojama toje vietoje įrengti naujus pandusus. Pasirodo, dabartiniai, esantys už 200 m, netinka, nes neatitinka normatyvų. Mat gauti ES pinigai, o reikalavimai jų panaudojimui - griežti. Vadinasi, jei Vilniaus miesto savivaldybė būtų gavusi mažiau ES pinigų, tada išsaugoti „Meilės krantus“ nebūtų per brangu“, - nuoskaudos neslepia G.Umbrasas.

Visgi, menininkas nepamiršo viešo mero pažado išsaugoti projektą, tad laukia, kada pavyks tęsti derybas su savivaldybe: „Labai liūdna, kad bandymas bendradarbiauti ir liko tik bandymu. Meras žadėjo, kad krantai bus išsaugoti. Norėtųsi tuo pažadu tikėti. Kaip suprantu, diskusijos nutrūko todėl, kad susirgo savivaldybės tarnautoja, kuri turėjo būti tarpininku tarp manęs ir architektų. Vėliau prasidėjo karantinas. Nors man atrodo, kad tokiu atveju kažkas galėtų pavaduoti atsakingą asmenį.

Tiesa, man pasirodė, kad architektai nelabai nori taisyti projektą. Žinoma, jie nekalti, nes projektą parengė pagal jiems suformuotą užduotį. Jos formuotojams nepasirodė, kad „Meilės krantus“ verta išsaugoti.“

„Vakaro žinios“ bandė susisiekti su tarpininkauti paskirta savivaldybės darbuotoja, tačiau ši informavo, jog serga ir darbe jos nėra. Panašu, kad visą šį laiką specialistės tikrai niekas nepavaduoja, mat savivaldybė raštu informavo, kad kol kas jokių naujų žinių dėl „Meilės krantų“ nėra.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Vilniaus savivaldybė su meno kūriniais tvarkosi kaip išmano. Dar 2018 m. „Vakaro žinios“ rašė apie tai, kaip buvo sugalvota patobulinti vieną iš Vilniaus simbolių - Pylimo skvere esančią skulptūrą „Kiaušinis“.

Vienas iš Vilniaus savivaldybės rengto konkurso „Kuriu Vilnių“ atrinktų projektų autorių - Jurgis Dagelis - sumanė patobulinti Pylimo skvere esančią „Kiaušinio“ skulptūrą - pakeisti į mechanizuotą akustinį ir besitransformuojantį judesio, garso ir šviesos gaivalą. Savivaldybė tai palaimino ir skyrė vieną didžiausių sumų, palyginti su kitais 19 projektų - apie 64 tūkst. eurų.

Beje, kaip ir apie „Meilės krantų“ naikinimą, taip ir apie „Kiaušinio“ transformaciją į gaivalą, jo autorius, skulptorius Romas Vilčiauskas, nebuvo informuotas. Tada „Vakaro žinioms“ skulptorius atviravo, jog jaučiasi lyg sapnuotų košmarą.

Žurnalistams paviešinus absurdišką situaciją, „modernaus gaivalo“ buvo atsisakyta. „Kiaušinis“ iki šiol stovi kaip stovėjęs, o kaip panaudoti projektui skirti pinigai - neaišku.

Interviu su skulptoriumi, fontano „Daugiasrovis“ bendraautoriumi Gediminu KARALIUM.

Vilniuje gėdingų istorijų yra ir daugiau. Vieną jų iki šiol primena prie Seimo stūksantis metalinis piramidės formos žemėlapis gėlyno viduryje. Nuo 1987 m. čia stovėjęs Algimanto Nasvyčio ir Gedimino Karaliaus sukurtas nerūdijančio plieno fontanas „Daugiasrovis“, 2013 m. buvo išardytas ir užpiltas žemėmis. Neatsirado, kas pasirūpintų fontano atnaujinimu, o sprendimus reikėjo priimti greitai - nenumaldomai artėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.

- Atsimenate tą dieną, kai sužinojote, kad be jūsų žinios nuspręsta fontanu atsikratyti?

- Iki šiol turiu randą iš tos dienos.

Reikia pasakyti, kad, kai statėme fontaną, aikštė dar vadinosi Tarybų aikšte. Jokiais tarybiniais veikėjais tos vietos nebuvo galima užstatyti, tad kilo mintis pastatyti fontaną, kuris suvaldytų šią erdvę. Fontano piramidė simbolizavo žemę, vandenį ir gyvybę. Jis turėjo priminti pienės pūką. Įgyvendinti mintį nebuvo lengva, nes tuometis Plano komitetas fontano gamybai turėjo skirti nerūdijančio plieno. Tad tai buvo ne vien kūrybinės kančios. Vėliau jis įgavo ir istorinę prasmę. Nepriklausomybės atkūrimo laikais jį puošė Sąjūdžio vėliavos. Maniau, kad stovės kaip istorijos liudininkas.

Tačiau vieną rytą man paskambino ir pranešė, kad fontano konstrukcija jau pjaustoma. Užplūdo emocijos, susipynė kojos ir parkritęs stipriai prasikirtau kaukolę. Teko gydytis ir nebuvo kaip protestuoti ar kariauti dėl savo kūrinio. Vėliau kreipiausi į įvairias institucijas, bet viskas - kaip į vandenį.

- Skaudu iki šiol?

- O kam neskaudėtų? Kūrinys autoriui - kaip kūdikis. Kūryba reikalauja pastangų. Tuo metu pastatyti kažką nesusijusio su politika Tarybų aikštėje nebuvo lengva. Fontanas turėjo atspindėti dainos žodžius: „Ant kalno karklai siūbavo, pakalnėj vanduo liūliavo.“

Tik girdėjęs esu, kad artėjo svarbūs renginiai Lietuvoje, kurių metu turėjo atvykti daug aukštų politikų. Buvo gėda parodyti savo nevalyvumą, tad lengviau sunaikinti. Dar iš to uždirbo sėdami, tręšdami, prižiūrėdami.

- Kai 2019 m. kilo diskusijos dėl fontano atkūrimo, kas nors kreipėsi į jus?


- Ir tuomet apie šiuos planus sužinojau iš kitų žmonių. Lyg ir buvo viltis, kad galima bus kažką atstatyti, bet paaiškėjo, kad nėra, ką atstatyti, nes fontaną turėjusi saugoti bendrovė „Vizualinių komunikacijų studija“ pranešė, jog nerūdijančio plieno dalis kažkas pavogė. Ne kažkas, žinoma. Kaip dingo ir Gedimino pr. grindinys, ir raudono akmens kolonos iš Lukiškių aikštės.

Man nesuprantami tokie dalykai. Ir prieš nuimant galėjo valdžios atstovai pasiklausti, kartu būtume radę reikalingus sprendimus. Abu autoriai dar buvo gyvi, bet jie ignoruojami. Tad buvo nuspręsta užpilti baseiną žemėmis, mėšlu ir prisėti žolių. O vietoj fontano iškilo žemėlapis, kuriame Lietuva - kaip plaučių vėžys.

- A.Nasvytis 2018 m. iškeliavo anapilin su skaudančia širdim, nesulaukęs fontano prikėlimo...


- Jam reikėjo atlaikyti daug smūgių. Ir su pradėtu projektuoti „Lietuvos“ kino teatru ne taip viskas išėjo, dar Vilniaus centrinio pašto pastatas, Nacionalinis stadionas, kurio iki šiol nėra. Kiek netekčių.

Kūryba turi persverti naikinimą. Naujas, gimęs kažko senesnio pagrindu, visada turi turėti aukštesnę vertę. Bet kai iš aukštesnės vertės sukuriama žemesnė vertė, atsiveria žaizda. Ir sąmonėje, ir mieste. Kai surėmėme pečius Jono Basanavičiaus paminklui sukurti, tikėjau, kad ateisime į protą. Bet, matau, nelabai geru keliu einame. Vis pro šalį...

Per daug netvarkos mieste. Kaip parodė Lukiškių aikštė. Vieną kartą vertybė - lygus reljefas, kitą - jau ir kalvelės pylimas tinka. Kaip žemę kilnojo, taip dabar kilnoja vertybes.

Trigrašis

Neaišku, daugiau graudu ar juokinga, bet A.Nasvyčio ir G.Karaliaus sukurtas dolomito plokščių daugiasrovis fontanas, keturkampės piramidės formos, kurios paviršiuje įvairaus aukščio metaliniai vandens purkštukai iki šiol yra valstybės saugomų kultūros vertybių registre kaip Nepriklausomybės aikštės dalis. Nors nei paties fontano, nei atsakingų už jo pradanginimą - nėra.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (40)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums priimtinas sezoninis laiko sukiojimas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

+8 +9 C

 

+10 +12 C

 +12+13 C

+12 +14 C

 

 +13 +15 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1821 PLN - 4.5783
RUB - 90.8256 CHF - 1.0726
GBP - 0.9027 NOK - 10.9325

Nuorodos