1 nuotr.Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tvirtina, kad teisės aktų pataisos, kuriomis siūloma švelninti sankcijas į „čekiukų“ istorijas įsipainiojusiems asmenis, kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai.
STT nuorodo, kad minėtos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos kelia reikšmingų praktinio taikymo iššūkių, tarnyba abejoja dėl teisės akto projekto tikslingumo, sistemiškumo ir suderinamumo su visa baudžiamosios teisės sistema.
„Siūlomi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimai kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai. Be to, atsakomybę lengvinančios ir sankcijas švelninančios projekto nuostatos galiotų atgal, o tai galėtų paveikti ne tik šiuo metu atliekamus ikiteisminius tyrimus, teisme nagrinėjamas bylas, bet ir priimtus ir jau įsiteisėjusius teismų nuosprendžius, jei jie nebaigti vykdyti“, – teigiama STT pranešime spaudai.
Atsižvelgiant į neapibrėžtą praktinį taikymą ir siekiant išlaikyti konstitucinį teisingumo principą, STT siūlo papildomai vertinti šių pakeitimų tikslingumą pagal naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus, taip pat tarptautinius EBPO įsipareigojimus, susijusius su kova su korupcija.
STT akcentuoja, kad šias savo pastabas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pristatė tris kartus.
TTK trečiadienį BK pataisų, kuriomis siūloma švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę, svarstyme padarė pertrauką. Toks sprendimas priimtas, iškėlus klausimą dėl projekto teisinio poveikio vertinimo, komiteto nariams paprašius leisti užduoti klausimus ekspertams.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė BK pataisoms, siūlančioms švelninti į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę.
Šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktą iniciatyvą palaikė 60 Seimo narių, 10 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektas perduotas svarstyti Seimo TTK. Planuojama, kad plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis atsiras dar šį mėnesį.
Anot J. Zailskienės, kodekso pakeitimų projektu siūloma aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį. Jos nuomone, dabartinės BK nuostatos nepakankamai diferencijuoja piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus.
Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Taip pat siūloma BK numatyti, kad viešųjų teisių atėmimą teismas galėtų skirti tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, „padaręs išvadą, kad toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus.“
Jei Seimas pritartų, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas galėtų skirti veikos padarymo metu einamoms pareigoms.
