Stambulo konvencija grįžta į Seimo darbotvarkę, tik kūnas dabar jau kitas

Taip galima įvardinti šiuo metu Seime vykstantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo tobulinimą. Profesionaliu gėjumi save vadinančio Tomo Vytauto Raskevičiaus vadovaujamas Seimo Žmogaus teisių komitetas taip nori Stambulo konvencijos, kad net įstatymo projektą ėmė ir gerokai patobulino nevyriausybinėms organizacijoms už akių.

Prieš savaitę vykusiame posėdyje projektas įgavo naują pavidalą, nes jame atsirado smurto, įskaitant „smurtą lyties pagrindu", sąvoka. Nevyriausybinės organizacijos signalizuoja, kad tai ne kas kita kaip Stambulo konvencijos perkėlimas į įstatymą.

Nukopijavo iš konvencijos

Kaip numato Stambulo konvencija, ir pirminiame šio projekto variante Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo numatyta pareiga užtikrinti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, įtraukimą į ugdymo programas. Tokią nuostatą išbraukė Socialinių reikalų komitetas, pasiūlęs privalomų temų apie moterų ir vyrų lygybę bei pagarbą kiekvieno žmogaus orumui privalomumą. Tačiau po visų siūlymų Žmogaus teisių komitete neliko ir šios sąvokos, o ji buvo pakeista į temas „apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją" ugdymo programose.

Peržiūrėjus komiteto posėdžio įrašą, matyti, kad siūlymą sąvoką „smurtas lyties pagrindu" į projektą įrašyti pristatydamas komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius nurodo, jog tai Seimo savižudybių komisijos siūlymas. Į tokį siūlymą iš karto sureagavo Seimo narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. „Šita Stambulo konvencijos sąvoka yra labai ideologinė ir nėra logiška. Neaišku, ar moteris mušama todėl, kad ji yra moteriškos lyties, ar todėl, kad šalia jos esantis asmuo yra grubus, neišauklėtas, agresyvus. „Lyties pagrindu" man skamba keistai. Ar prieš vaiką irgi lyties pagrindu yra smurtaujama?

Tai, mano nuomone, yra pritempta ideologinė naujakalbė, kuri neturi pridedamosios vertės, tik tiek, kad jūs būtumėte laimingi, jog dar vieną Stambulo konvencijos sąvoką čia įvedėte", - sakė V.Aleknaitė-Abramikienė. Jos klausydamas, komiteto pirmininkas šypsojosi ir numetė juokelį: „Ar jums būtų blogiau nuo to, kad mes būtume laimingi?"

Tokie įstatymo projekto pakeitimai buvo priimti komitete vienbalsiai: pritarė Arūnas Valinskas, T.V.Raskevičius, Andrius Navickas, Dainius Kepenis, Eugenijus Gentvilas, Tomas Bičiūnas, Vytautas Bakas.

Dalyvauti neleido

Įdomiausia, kad į šį posėdį, kuriame projektas įgavo kitą veidą, nebuvo pakviestos nevyriausybinės organizacijos. Joms dalyvauti nebuvo leista. Tai patvirtino „Vakaro žinių" kalbinta Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė.

„Įprastai norint dalyvauti posėdyje, tai leidžiama. Dažnai leidžiama bent trumpai pasisakyti. Išskyrus šį kartą. Taip pat teisė visiems pasisakyti suteikiama klausymų metu, bet jie vyko gruodžio pradžioje ir per šį laiką projektas labai pasikeitė.

Deja, neturėjome galimybės pasisakyti apie naujus pakeitimus, ypač apie paskutinį sprendimą įtraukti į įstatymą sąvoką „smurtas lyties pagrindu". Tai yra ideologinė sąvoka, atėjusi tiesiai iš Stambulo konvencijos. Liko neaišku, kuo pagrįstas šis sprendimas, nes teigti, kad smurtaujama prieš žmogų tik dėl jo lyties, man atrodo, nepagrįsta. Tuomet išeina, kad smurtas kitais pagrindais jau tampa nesvarbus? Kodėl reikėjo išskirti būtent vieną smurto rūšį?" - svarstė V.Vasiliauskienė. Ji apgailestavo, kad Seimo posėdžių salę pasieks projektas, kuris liko neišdiskutuotas įvairių visuomenės grupių.

Kreipėsi dėl tyrimo

Komiteto posėdyje norą dalyvauti išreiškė ir Laisvos visuomenės institutas, tačiau ir jie gavo atsakymą, kad tai neįmanoma.

„Atsakyme nurodoma, kad klausymai jau įvyko, todėl mums buvo pasiūlyta posėdį stebėti tiesioginės transliacijos metu be galimybės pasisakyti. Mes dalyvavome klausymuose Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet pirmininkas Stasys Šedbaras neleido pasisakyti niekam iš nevyriausybinio sektoriaus, teigdamas, kad galėsime tai padaryti svarstant klausimą pagrindiniame - Seimo žmogaus teisių - komitete. Bet užsiregistravę sužinojome, kad galimybės dalyvauti nėra, mat visi klausymai jau įvyko.

Kyla klausimas, kiek toks procesas yra demokratinis, jeigu visuomenės balsas nėra girdimas? Manau, tai yra sąmoningas veiksmas", - „Vakaro žinioms" sakė instituto direktorė Diana Karvelienė. Ji patikino, kad dėl šios situacijos ketinama kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius jau anksčiau buvo apskųstas šiai komisijai, kad į komiteto darbą neįtraukia organizacijų, kurios nepritaria jo požiūriui. Tuomet skundą išnagrinėjusi komisija nustatė, kad jis Seimo statuto nuostatų ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų ir reikalavimų nepažeidė.

Vienas iš skundą pasirašiusių visuomenininkų - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas. Jo vadovaujama organizacija taip pat sulaukė atsakymo, kad penktadienį vykusiame posėdyje dalyvauti negalės. „Buvo pasakyta, kad galima stebėti posėdį tiesiogiai. Bet registruojamasi tam, kad būtų galima pasisakyti, diskutuoti. Šią situaciją skųsime Seimo etikos ir procedūrų komisijai. Balsuojant Seime, belsimės į Seimo narių sąžinę, o jeigu ir tai nepadės, kreipsimės į prezidentą, kad tokį įstatymą jis vetuotų", - sakė V.Budnikas.

Jis pastebi, kad Žmogaus teisių komitete pirmininkas tvarkosi kaip sugalvoja: „Jau imame kitaip žiūrėti į teisę. Jos lieka vis mažiau. Matant tai, ką komitete daro T.V.Raskevičius, atrodo, kad jis tarsi privatizavo komitetą. Teisėkūroje pradėjo vyrauti procesai, kad su visuomene nesiskaitoma. Taip vyksta priimant ne tik šį įstatymą, bet ir kitais atvejais. Piliečiai nustumti nuo valstybės valdymo. Tai yra nenormali praktika, kuri prie šios valdžios labai išryškėjo."

Komitete žinojo ne visi

T.V.Raskevičius žurnalistų klausimus ignoruoja, o štai jo pavaduotojas komitete Dainius Kepenis buvo nustebęs, kad į komiteto posėdį nebuvo priimtos nevyriausybinės organizacijos. Jis sakė apie tai nieko nežinojęs. „Man tai yra naujiena. Visuomet pasisakau už tai, kad dalyvautų visi, kurie nori pasisakyti. Organizacijos kreipiasi į biurą, jis pateikia informaciją mums ir mes dėl tokių prašymų balsuojame. Įprastai leidžiama dalyvauti organizacijoms, kurios to pageidauja. Šį kartą man apie tai neteko nieko girdėti", - sakė
D.Kepenis.

Jis patikino, kad įstatymo projektui su sąvoka „smurtas lyties pagrindu" nepritars. Nors balsavimo komitete metu nubalsavo už pakeitimus. Visgi „Vakaro žinioms" parlamentaras sakė, kad galėjo „praklausyti" informaciją, nes dalyvavo vienu metu dviejuose posėdžiuose, todėl pažadėjo, kad posėdžių salėje balsuos „prieš" ir įgarsins nevyriausybinių organizacijų išsakytus argumentus.

Komentuoja laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas AUŠROTAS:

Tarp valdančiųjų buvo padarytas neoficialus susitarimas, jog mainais į Stambulo konvenciją bus siekiama priimti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, į jį perkeliant nekonfliktines, ideologinio turinio neturinčias Stambulo konvencijos normas.

Tačiau pagrindinis komitetas, kuriame pirmuoju smuiku „griežia" Laisvės partijos agentas T.V.Raskevičius, pakeitė žaidimo taisykles. Komiteto siūlymu įstatyme atsirado „smurto lyties pagrindu" sąvoka. Teisinės gramatikos požiūriu, ši sąvoka yra nesusipratimas. Įstatyme jau yra bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas. Taigi, ji yra perteklinė. Antra, ji yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje.

Dar daugiau, pati „smurto prieš lytį" sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi ji leidžia smurtu dėl lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai nepriimama asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija, savęs priskyrimas kitai biologinei lyčiai. Žinant, kad lyties sąvoka šiais laikas tapo itin „lanksti", ši norma gali apimti net ir įsivaizduojamą lytinę tapatybę. Juo labiau kad teisė tai leidžia, nes joks Lietuvos įstatymas nenumato lyties sąvokos.

Remiantis šia ideologine sąvoka, komitetas perrašė įstatymo projektą ir užregistravo naują jo versiją, kuriame šešiolika kartų minimas „smurtas lyties pagrindu". Naujame įstatymo projekte atsiranda pareiga Švietimo mokslo ir sporto ministerijai švietimo sistemoje užtikrinti smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai - finansuoti tikslinius NVO projektus, skirtus padėti aukoms, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu, teikiant paslaugas aukoms atsižvelgti į smurto lyties pagrindu pobūdį ir t. t.

Jei Seime nepavyks priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, tai bus tik dėl to, kad koalicijos partneriai nesilaiko susitarimų. TS-LKD politiškai tikrai geriau juos iškeisti į tuos, kurie valdo savo apetitą. Pvz., S.Skvernelį. Nenustebsiu, jei taip ir atsitiks.