Konstatavus, kad Lietuva pagal duomenų atvirumą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) yra paskutinė, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia vienareikšmiškai pasisakantis už maksimalų ekonomikos transformacijai svarbių duomenų atvėrimą.
1 nuotr.
„Dėl duomenų atvėrimo – taip. Aš esu vienareikšmiškai už tai, kad turimi duomenys, kurie yra reikalingi kalbant apie mūsų ekonomikos transformaciją, verslą, skaitmenizavimą, – jie maksimaliai turi būti atverti. Turime tik išspręsti klausimus, kuriuos vis dar sprendžiame kalbant apie Registrų centrą“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė premjeras.
„Tai yra susiję su mūsų ekonomikos transformacija, ir tai yra labai svarbus dalykas – sprendimą reikės priiminėti“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.
Tai, kad Lietuva yra paskutinė pagal duomenų atvirumą, trečiadienį akcentavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Lietuvos atvirų duomenų politikos plėtros ir jos įgyvendinimo atotrūkis nuo kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių yra ryškus – Lietuva vertinama kaip mažiausiai duomenų atvėrime pažengusi EBPO valstybė. Valstybė atsiduria paskutinėse pozicijose vertinant bendrą atvirų duomenų politikos pažangą bei jos atskirus komponentus – atvirų duomenų prieinamumą, pasiekiamumą bei paramą skatinant šių duomenų panaudojimą“, – teigia STT trečiadienį išplatintoje EBPO apžvalgoje.
Kaip teigia STT, EBPO tyrime „OURdata Index“, kuriame vertinama atvirųjų valstybės duomenų politikos plėtra 32 EBPO šalyse, Lietuvai skirtas žemiausias – 0,35 balo (32 vieta) – įvertis. Kaimyninės Baltijos valstybės taip pat įvertintos žemesniais nei EBPO vidurkis balais, bet jų rodikliai reikšmingai aukštesni nei Lietuvos: Estijai skirta 0,51 balo (24 vieta), Latvijai – 0,54 balo (21 vieta).
