S.Skvernelis piktinosi opozicijos klausimais: vadina priešrinkimine akcija

„Noriu pažymėti, kad visas su greitųjų testų pirkimu susijusias procedūras atlikto atsakingos institucijos - Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL)", - antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

„Turime kasmetinę ydingą praktiką, kai prieš rinkimus bet kokį atliekamą tyrimą bandome politizuoti", - kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, teisėsauga pati atlieka tyrimą ir jos „nereikia tampyti". Pasak S. Skvernelio, žiniasklaida, kuri paviešino detales apie minėtą tyrimą, nepasivargino įsigilinti į visas detales ir pateikė klaidingą informaciją. Tuo jis kaltino visuomeninį transliuotoją - LRT.

S. Skvernelis pabrėžė, kad negalima lyginti Krašto apsaugos ministerijos ir NVSPL viešųjų pirkimų. Jis taip pat tvirtino, kad žiniasklaida paviešino ikiteisminio tyrimo informaciją.

„Norėčiau paminėti ir atsakyti, kad FNTT atlieka tyrimą pagal keturis BK straipsnius - sukčiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, dokumentų suklastojimas arba disponavimas ir piktnaudžiavimas. Apie korupcijos tyrimus ir schemas čia jokios kalbos nėra", - teigė premjeras.

Jis piktinosi klausimu, susijusiu su Vyriausybės vicekancleriu Luku Savicku.

„Šis jaunas žmogus negali apsiginti, šioje tribūnoje stovėti, negali kalbėti, (...) negali apsiginti", - tvirtino S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas prisiminė ankstesnius įvykius ir teigė, kad minėto klausimo autorė Rasa Budbergytė figūruoja slaptuose susirašinėjimuose. Toliau atsakinėdamas į kitus klausimus, premjeras kritikavo opozicijos organizuotas diskusijas ir kitas iniciatyvas.

„Bandymas politizuoti bylas, įtraukti jas į politines rinkimines batalijas, daryti vertinimus apie korumpuotą verslą - jau ne kartą turėjome atvejį, kai kaltinamieji asmenys, tuo prisidengdami, laimi galutines bylas Europos žmogaus teisių teisme, kadangi politikai darė poveikį", - kalbėjo premjeras.

Jis taip pat teigė, kad sprendimus reikėjo atlikti greitai, nebijoti atsakomybės.

„Tačiau kiekvieną sėkmės istoriją galima sumėšlinti „šūdmalos" pagalba", - konstatavo S. Skvernelis.

Opozicijai užduoti papildomų klausimų neleido

Seimo posėdžiui pirmininkaujanti Irena Šiaulienė nenorėjo pratęsti opozicijos atstovų klausimų. Premjeras, atsakęs į raštu pateiktus klausimus, spėjo išeiti iš salės, o I. Šiaulienė tvirtino, kad opozicija „sutrikusi kaip banda".

„Aš negirdėjau, niekas frakcijos balsu neprašė", - sakė I. Šiaulienė.

Tiesa, kiek vėliau, sulaukusi kritikos, ji paskelbė balsavimą, ar S. Skvernelis turėtų papildomai atsakyti į opozicijos klausimus, tačiau parlamentarai tam nepritarė. Už tokią galimybę balsavo 40 Seimo narių, prieš - 36, o susilaikė 15 parlamentarų.

Kaip ELTA jau skelbė, FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

Tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas, kuris gavo specialaus liudytojo statusą. Praėjusį trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.

Šiame tyrime kaip liudininkas buvo apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas. „Profarmai" kovo mėnesį buvo pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina - maždaug 12 eurų. Tuo tarpu, kaip skelbia LRT Tyrimų skyrius, tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.

Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp kurių - testus tiekusios įmonės „Profarma" atstovai.