Premjeras Saulius Skvernelis teigia nematąs jokio pagrindo Vyriausybės pirmajam kancleriui Lukui Savickui trauktis iš einamų pareigų. Pasak Vyriausybės vadovo, pasitikėjimas vicekancleriu, kuris Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų penktadienį buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, nė kiek nesusvyravo.
1 nuotr.
„Jis yra patekęs į tokią įdomią situaciją – turi rašytinį įsipareigojimą nekalbėti apie detales. Tai tiesiog paaiškina, kad jokių kaltinimų jam nėra ir būti negali. Buvo vykdomos tiesioginės pareigos, vadovaujantis Vyriausybės įstatymu. Šiandien nematau jokio pagrindo Savickui trauktis. Pasitikėjimas nėra susvyravęs ir neturiu jokių faktinių duomenų, kad galėčiau šią nuomonę pagrįsti kitaip“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.
Analogiškai jis įvertino ir tai, kad FNTT atliekamame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų, kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas jo patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys.
„Analogiška situacija, kaip suprantu, yra abiejų“, – pridūrė S. Skvernelis.
Nenori kurti sąmokslo teorijų, tačiau rinkimų įtaką jaučiasi
Premjeras S. Skvernelis teigė nenorįs FNTT atliekamo tyrimo vertinti sąmokslų teorijų kontekste, tačiau jo pareikštos pozicijos sutapo su pastabomis, kurias jau spėjo deklaruoti „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pastarasis ne kartą pabrėžė, kad FNTT reiškiamus įtarimus dėl galimai neskaidraus pirkimo galima vertinti kaip artėjančių Seimo rinkimų ženklą.
„Kalbant konkrečiai apie šio tyrimo posūkius – tai čia galima turėti įvairiausių interpretacijų. Bet svariausia, kad tai būtų vertinama pagal tuo metu priimtus sprendimus – kada valstybė realiai kovojo su mirtinu priešu ir gelbėjo žmonių gyvybes ir sveikatą, o ne iš šios dienos pozicijų. Tuomet reikėjo greitų sprendimų, drąsių sprendimų, nestandartinių sprendimų. Visi sprendimai (buvo – ELTA) priimami griežtai laikantis įstatymo“, – sakė S. Skvernelis, visgi pridurdamas, kad artėjančių Seimo rinkimų įtaka visoje šioje istorijoje gali būti jaučiama.
„Nenoriu leistis į sąmokslus, bet, žinoma, rinkiminis laikotarpis, daugelį veiksmų galima atlikti anksčiau ar vėliau“, – teigė jis.
„Aš manau, kad kai pasibaigs rinkimų kampanija, jau spalio 12 d. bus visiškai kita aplinka, nebus noro kitiems politikams, ypač opozicijos, pasišildyti šioje istorijoje ir surasti tai, ko nėra“, – pridūrė premjeras.
Kartu premjeras užsiminė, kad reikės įvertint,i kodėl buvo nutekinta FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasak jo, dėl to į teisėsaugos institucijas jau kreipėsi viena iš „valstiečių“ lyderių Agnė Širinskienė.
„Į tą klausimą taip pat turės atsakyti Generalinė prokuratūra. Yra kolegės Širinskienės kreipimasis“, – apibendrino S. Skvernelis.
FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pastarąjį penktadienį buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris L. Savickas. Jis gavo specialiojo liudytojo statusą. Trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas, buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais J. Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas.
Tačiau pirmadienį naujienų portalas Delfi skelbė, kad L. Savickas neigia pasirodžiusią informaciją, esą FNTT dėmesio sulaukę sprendimai dėl greitųjų testų pirkimo buvo priimti Vyriausybės kanceliarijoje. Interviu Delfi jis teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro.
ELTA primena, kad FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.
Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp jų testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.
