„Tikėtina, kad taip ir bus. Juo labiau, kad taip ir būdavo esant dešiniųjų valdžiai Lietuvoje", - Seime žurnalistams sakė premjeras.

„Tokiu atveju mes būsime tiesiog unikalūs. Baigiame susipykti su latviais. Konservatoriai, dar neatėję į valdžią, išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus latviams ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame. Tad rizikų yra", - aiškino S. Skvernelis.

Laikinai premjero pareigas einantis S. Skvernelis labai skeptiškai vertino kritiką, tenkančią Lenkijai dėl žmogaus teisių varžymo, griežtinant abortų įstatymą. Galiausiai S. Skvernelis Varšuvos ir Briuselio ginčus keliantį teisės viršenybės klausimą pavadino „propagandine kliše". Pasak jo, prieš pradedant Lenkijai reikšti šiuo atžvilgiu kritiką, reikėtų įsigilinti ir į pačią situaciją.

„Kalbant apie Lenkiją, aš siūlau, kurie žino kelias frazes - „teisės viršenybė", pasigilinti (...) Vien tik naudodami propagandinę klišę „teisės viršenybė", mes toli nenueisime", - sakė S. Skvernelis.

Panašiai jis komentavo ir Lenkijoje didžiulius protestus sukėlusį sprendimą dar labiau sugriežtinti įstatymą dėl abortų.

„Dėl tų protestų, kurie vyksta dėl galimai moterų teisę ir apsisprendimą pažeidžiančių (įstatymų - ELTA) Lenkijoje vėlgi... Nėra viena pusė teisi. Yra tiek vienos, tiek kitos pusės argumentai. Galbūt reikia išklausyti. Matyt, ir turėsime progą išklausyti Lenkijos prezidento poziciją (...) Negalima vien liesti propagandines klišes ir pasakyti, kad mes dabar paimsime propagandinę gaidą ir ją taikysime. Pagalvokime, kas mums yra Lenkija, kas mums yra Latvija, kai kitų kaimynų nebėra. Ar mes norime likti vieni?" - retoriškai klausė S. Skvernelis.

G. Landsbergis: klausimus dėl žmogaus teisių kelsime, tačiau Lenkija buvo ir liks Lietuvai strateginė partnerė

Savo ruožtu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau žurnalistams teigė, kad Lietuvos politikai šią savaitę vyksiančiuose susitikimuose su Lenkijos prezidentu A. Duda turėtų išsakyti savo poziciją dėl žmogaus teisių principų kaimyninėje šalyje.

„Manau, kad ir šiandien vykstančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys Lenkijos prezidento, kad Lietuva nėra akla ir neapsimeta akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja. Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus žmogaus teisių esantiems kaimynams, turiu galvoje Baltarusiją, turėtų tokius taikyti ir sau", - sakė G. Landsbergis.

Kartu politikas pažymėjo, kad Lenkija visuomet išliks Lietuvos strateginė partnerė.

„Lenkija Lietuvai yra strateginė partnerė. Buvo ir bus. Čia yra mūsų saugumo akmuo, ant kurio mes statome savo šalies saugumą, taip pat mūsų energetinės nepriklausomybės akmuo. Šito akmens nejudino iki šiol jokia valdžia, ir aš tikiuosi, kad būsima valdžia šito nepadarys", - sakė jis.

Į Lietuvą antradienį darbo vizito atvyksiantį Lenkijos prezidentą A. Dudą šalies aktyvistės pasitinka protestuodamos. Visuomeninė piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje teigia rodysiąs solidarumą su Lenkijos moterimis, protestuojančiomis dėl kaimyninėje valstybėje dar labiau sugriežtinto abortų įstatymo.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Moterų teisių gynimo grupės apytiksliai skaičiuoja, kad 80-120 tūkst. Lenkijos moterų per metus dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį. Lenkijoje moterys patiria sunkumų net ir tais atvejais, kai nėštumo nutraukimas yra teisėtas. Nemažai gydytojų atsisako nutraukti nėštumą religiniais pagrindais.