„Aš visgi manau, kad reikia išnaudoti maksimaliai bendradarbiavimo galimybę (...). Svarbiausia, kad iš šios aikštės nebūtų daromos patyčios, kokios buvo padarytos šią vasarą", - Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje vasarą atsiradusį pliažą galvoje turėdamas teigė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, labai svarbu, kad Lukiškių aikštės valdytojas siektų įtvirtinti reprezentacinę aikštės funkciją. S. Skvernelio teigimu, jei tokių tikslų sieks Vilniaus miesto valdžia, nepaisant „valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimų, kad aikštę bet kuriuo atveju reikia perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC), panaudos sutartis gali būti pratęsta.

„Jei panaudos sutartis tokias sąlygas apibrėš, žinoma, aikštė gali likti toliau savivaldybei. Tik šiuo atveju turės būti priimti jos sprendimai, kaip bus įprasminta reprezentacinės šios aikštės funkcija: pastatant vienokį ar kitokį paminklą ir monumentą. Jeigu to nepavyksta padaryti, Seimas turi tokią teisę - priimti įstatymą ir tada jau aikštė gali būti perduota bet kuriam kitam subjektui", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio aiškino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad po antradienį Vyriausybėje vykusio darbo grupės pasitarimo dėl Lukiškių aikštės panaudos sutarties kultūros ministras M. Kvietkauskas pareiškė, kad sostinėje esanti aikštė bent jau kol kas lieka Vilniaus miesto savivaldybei. Darbo grupei vadovavusio ministro teigimu, sostinė įsipareigojo per 4 mėnesius pateikti priemonių planą, kaip įgyvendins Seimo vasarą priimtą vadinamąjį Lukiškių aikštės įstatymą.

Tačiau, nepaisant tokio sprendimo, „valstiečių" lyderis R. Karbauskis teigia, kad aikštės valdymą vis tiek reikia perduoti LGGRTC.

Kaip antradienį sakė M. Kvietkauskas, Vilniaus savivaldybė sutiko su jo vadovautos darbo grupės pasiūlymais, pagal kuriuos būtų įgyvendinamos Lukiškių aikštės įstatymo nuostatos. Kaip teigė ministras, savivaldybė įsipareigotų Lukiškių aikštės naudojimo klausimus derinti su LGGRTC, Kultūros ministerija ir kitomis institucijomis. Taip pat įtrauktos nuostatos dėl Vyčio memorialo įgyvendinimo.

Sutarta, kad per 4 mėnesius savivaldybė paruoš šių nuostatų įgyvendinimo planą.

Jei visgi Seimas - kaip yra pareiškęs sieksiantis padaryti „valstiečių" lyderis R. Karbauskis - Lukiškių aikštę nuspręstų perduoti kitam valdytojui, antradienį pasiektas susitarimas su savivaldybe, pripažino M. Kvietkauskas, keistųsi.

„Jeigu Seime būtų priimtos įstatymo pataisos dėl naujo valdytojo, tuomet naujas valdytojas, ir situacija keičiasi", - aiškino M. Kvietkauskas.

ELTA primena, kad, rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lukiškių aikštės įstatymui, įtvirtinta, jog valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis sostinėje esančios aikštės akcentas. Neradus šiuo klausimu susitarimo su miesto savivaldybe, ketinama svarstyti galimybes keisti aikštės valdytoją.  

Ministro M. Kvietkausko vadovaujamą darbo grupę sudaro teisingumo ministras Elvinas Jankevičius bei atstovai iš Vyriausybės kanceliarijos, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Kultūros paveldo departamento bei Lietuvos architektūros meno tarybos.

S.Skvernelis: apie jokius karantino paskelbimo terminus nekalbama

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kalbos apie esą spalio 16 dieną ketinamą paskelbti karantiną yra netiesa. Premjero teigimu, apie jokius karantino terminus apskritai nekalbama.

„Tai visiška netiesa. Apie jokius terminus apskritai nekalbama", - nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

„Jei matytume, kad „perkaista" mūsų sveikatos apsaugos sistema, kad yra pildomos laisvos ir paruoštos COVID-19 pacientams paruoštos ligoninių lovos, kad pildosi mūsų reanimacijos, kur reikalinga papildoma plaučių ventiliacija arba dirbtinis plaučių kvėpavimo aparatas, (...), turint didelius koronaviruso augimo skaičius, turint nebe židinius, bet visuotinį paplitimą šalyje, tokios sąlygos leistų įvesti karantiną", - pridūrė S. Skvernelis.

Premjeras akcentavo, kad ir tokiu atveju „karantino apimtys galėtų būti įvairios", tačiau šiuo metu tokių indikacijų nematoma.

„Šiandien tokių indikacijų neturime. Turime penkis miestus arba miestus ir rajonus, kuriuose susirgimų skaičius yra daugiau nei 85 proc. Visoje kitoje Lietuvos teritorijoje situacija yra gera", - sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, esant būtinybei, būtų galima svarstyti lokalaus karantino įvedimą, tačiau šiuo metu apie tai nesvarstoma.

„Apsiribojame Sveikatos apsaugos ministerijos ir operacijų vadovo nurodymais ir rekomendacijomis tuose penkiuose regionuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Radviliškyje ir Raseiniuose. Didžiausias užsikrėtimų skaičius - Raseiniuose. Tikrai nebereikia jokių masinių renginių nei atvirose, nei uždarose patalpose, riboti asmenines šventes, nesilankyti viešose vietos be būtino reikalingumo, vykdyti didesnį testavimą, kontaktų atsekimą. Tai rekomendacijos ir nematome būtinumo padaryti griežtesnį reguliavimą", - sakė S. Skvernelis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, trečiadienį sergamumo rodiklis Lietuvoje per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 40,7.