1 nuotr.Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad jo vadovaujama politinė jėga planuoja nepalaikyti kitų metų biudžeto projekto. Tačiau, pasak jo, parlamento Demokratų frakcijos nuomonė gali pasikeisti, jeigu būtų pritarta jų registruotiems siūlymams.
„Kol kas nusiteikimas frakcijoje buvo toks, kad mes nepalaikysime biudžeto. Galbūt atskiri įstatymų projektai gali būti palaikyti, bet visumoje, matyt, ne, nebent bus kokie nors pokyčiai. Antradienį turime frakcijos posėdį ir svarstysime galutinį variantą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Daug kas priklausys nuo to, kaip bus balsuojama su pataisomis. Mūsų frakcijos nariai yra nemažai priregistravę racionalių ir galimų išpildyti pasiūlymų, tai jeigu tie pasiūlymai bus išgirsti ir jiems bus pritarta, tai tikėtis mūsų balsų galima. Jeigu bus viskas buldozeriu atmesta, tai mūsų palaikymo nebus“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.
