1 nuotr.Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis kritiškas kelią parlamente besiskinančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, švelninančioms piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis tikina, kad kai kurie Seimo nariai, siekdami gelbėti bendražygius, įsivėlusius į vadinamąsias „čekiukų“ istorijas, daro didžiulę žalą šalies teisinei sistemai.
„Visiškai ydinga praktika, nes norint gelbėti savo kolegas – kam šitas įstatymo projektas yra skirtas – yra daroma didžiulė žala dėl kitų nusikalstamų veikų“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Pagal dabartinį projektą, kuriam pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), siūloma panaikinti neturtinės žalos elementą. Pasak S. Skvernelio, tokiu atveju daugybė nusikalstamų veikų būtų nebevertinamos – pavyzdžiui, kalėjimų tarnybos pareigūnas, įnešęs į įkalinimo įstaigą mobilaus ryšio įrenginį, išvengtų atsakomybės.
„Kokia turtinė žala padaryta? Jokios turtinės žalos nėra padaryta. Vadinasi, nėra nusikaltimo ir toks asmuo nėra persekiojamas baudžiamąja tvarka“, – dėstė jis.
Todėl, tęsė S. Skvernelis, jeigu dalis valdančiųjų siekia padėti „čekiukų“ bylose įsivėlusiems kolegoms, reikėtų galvoti apie kitokius sprendimus.
„Tai norint gelbėti kolegas, reikėtų šiek tiek jau bent atsisėsti, rimtai teisiškai pagalvoti, ką galima padaryti. Alternatyvų yra įvairiausių. Gal taip, mes tikrai matome, kad kai kurios tos bylos, švelniai tariant, yra keistos. Bet tai nesakome, kad reikia naikinti tas normas, kurios galioja ir yra būtinos mūsų valstybės teisinei sistemai apsaugoti“, – pabrėžė jis, užsimindamas, jog viena alternatyvų galėtų būti tam tikro reguliavimo įtvirtinimas nauju BK straipsniu.
„Reikia atskirą straipsnį konstruoti, ieškoti kitokių būdų, bet nebandyti tokiu būdu, padedant kolegoms, kenkti kitiems valstybės saugomiems interesams, kurie visuomenei yra tikrai svarbūs“, – apibendrino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Seime kelią skinasi socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis siūloma švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę.
BK pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.
Pirmadienį, nepaisant kilusių ginčų ir daliai parlamentarų palikus posėdį, Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas pritarė iniciatyvai. Be to, buvo atmestas konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymas atlikti projekto teisinio poveikio vertinimą. Dėl šio komiteto sprendimo Seimo nariai kreipėsi į parlamento etikos sargus.
