S.Skvernelio žodis tapo kūnu. O kas toliau?

Kiekvienoje partijoje būna didesnis ar mažesnis branduolys bendraminčių. Vadinkime jį tortu, aplink kurį, kaip sužadinti elektronai, su lėkštutėmis ratu zuja svečiai. Tik, taip tariant, atsitiktiniai. „Atsitinkantys" tada, kai „atsitinka" nauja partija. Nes jei viešoje vietoje pastatysi stalą su nemokamu tortu „Napoleonas", prie jo pripuls ir šio torto mėgėjai, ir šiaip tortų valgytojai, ir visiškai alkani bėdžiai. Tik kažkodėl visi vadinami ne svečiais, bet partijos nariais. Nors atsitiktinių svečių prie torto visada būna daugiau ir zuja jie aplink partijos branduolį-tortą skirtingomis orbitomis. Su skirtinga torto trauka. Tiek skirtinga, kad dalis zujančių pakeleivių anksčiau ar vėliau „torto" atsivalgo ar tiesiog jį suvalgo. O kai jau nėra ko įsidėti, visi išsiskirsto. Dalis pajunta trauką kitoms partijoms. Su kitais tortais.

Lietuvos partinėje sistemoje jau tiek buvo daug žadančių partijų, gana greitai suvalgytų kaip tortai, kad jau nė nežinai, kuo šalies politinė sistema remiasi. Skirtingomis ideologijomis ar konditerija. Nes visos žada pasaldinti piliečių gyvenimą.

Geriau supras R.Karbauskį

Visiems aišku, jog šios naujosios partijos kūrėjas yra S.Skvernelis. Jei jo nebūtų, nei Rima Baškienė, nei Linas Kukuraitis, nei Algirdas Stončaitis ir t.t. naujos partijos nesteigtų. Nes ir anksčiau nesteigė. O kiekvienas partijos kūrėjas, nesvarbu, kas jis būtų - Artūras Paulauskas, Viktoras Uspaskichas ar S.Skvernelis - visada susiduria ar susidurdavo su ta pačia problema - kiek tarp bendraminčių yra prisiplakėlių. Kada nustos būti lojalūs ir išduos. Tad partijos lyderis, vaizdžiai kalbant, važinėja po Lietuvą su tūkstančiais apaštalų, kuriais negali 100 proc. pasitikėti.

Ciniškam medikui, skeptiškam mokytojui tai būtų visai nedidelė drama, o buvusiam policininkui, teisininkui - tai didžiulis išbandymas. Tarsi dirbtum su slapta operatyvine informacija, apie kurią žino visas policijos komisariatas. Tad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" lyderiui visada teks savo viduje grumtis su tam tikru procentu paranojos, o išoriškai vaidinti, kad savo bendražygiais besąlygiškai pasitiki. Bent pajus, ką reiškia pabūti Ramūno Karbauskio situacijoje.

Kairėje su nauju barškalu

Kaip seksis naujajai partijai per būsimus rinkimus? Galima tik įsivaizduoti, kad 2023-2024 metais jau bus pasibaigusi COVID-19 pandemija, o su ja - visos vakserių-antivakserių kovos, bruzdesiai, ribojimai ir t.t. Pandemijos išvarginti žmonės pageidaus keršto, laisvės, šventės, teisingumo triumfo, laigymo be kaukių ir panašių burtažodžių. Gyvos būtybės, įskaitant ir žmones, ištrūkusios iš per ankštų fizinių ar psichologinių aptvarų, bent laikinai suvaikėja. Džiūgauja, krykštauja kaip vaikai.

Na, ir šekite jums naują barškalą. Naują partiją. Ji patenkins visas jūsų godas. Nes nauja partija barška kitaip. Tad įvertinus, kaip jausis žmonės, pasibaigus pandemijai, juos nebūtina vilioti kažkokia itin originalia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" programa. Kažkokio ypatingo originalumo, ypatingo skirtumo tarp kairiųjų partijų vis vien „neišlauš".

Sako, bus centro kairė? Bet jei iš Lietuvos centro, vardu Kaunas, judėsi automagistrale Vilnius-Klaipėda apie 20 km į kairę ar 20 km į dešinę, vis vien kažko itin kokybiško neįvyks. Tas pat asfaltas. O Babtai nuo Rumšiškių irgi nei kiekybiškai, nei kokybiškai per daug nesiskiria. Tad pati didžiausia ideologinė naujosios partijos vertė - ji savo buvimu prilups kairiąsias partijas. O dešiniąsias partijas per pandemiją įsiutę rinkėjai prilups ir šiaip. Įskaitant ir tuos, kurie negavo nei vienos lyties partnerystės, nei lengvesnių narkotikų dekriminalizavimo.

Bus silkės, konservuotos su varške

Naujosios partijos pažaduose - ir nuosaikus kultūrinis konservatyvumas. Ką tai reiškia, kiekvienas gali suprasti, kaip nori. Ir tai puiku. Kuo platesnis mąstymo diapazonas, tuo daugiau rinkėjų. Vienam nuosaikus kultūrinis konservatizmas reikš, jog LGBT galės nuosaikiai partneriauti, bet nuosaikus konservatyvumas jų neįleis į Civilinės santuokos rūmus. Nes nei Kupiškėnų, nei Žiūrų (Dzūkija) kaimo etnografinėse vestuvėse vyrai su vyrais nesituokė ir rūtomis nesikaišė.

Galbūt nuosaikus kultūrinis konservatizmas reiškia, jog bus gerbiami rašytojai-klasikai, nebus leidžiama iš jų tyčiotis. O kitiems gal reikš atlaidų požiūrį į darkymąsi „PRIDE" paraduose. Galbūt partija bus linkusi atlaidžiai reaguoti, netgi palaikyti šiokį tokį masinį Lietuvos „nusikultūrinimą", „nusichaltūrinimą", mėgėjiškumą. Nes mėgėjų, „chaltūrininkų" yra daugiau nei rimtų menininkų. O jei daugiau, tai politiškai labiau apsimoka. Tačiau jaučiant ribas, ko niekada negalima niekinti ir pulti. Pvz., mene tyčiotis iš tikinčiųjų jausmų.

S.Svernelio frakcija balsavo už tai, kad asmenvardžių rašyboje būtų vartojamos trys lotyniškos abėcėlės raidės - „x", „q", „w". Tad nuosaikus kultūrinis konservatyvumas galbūt reiškia ir tai, jog S.Skvernelio vadovaujama Seimo frakcija konservatyviai pripažįsta lietuvių kalbos abėcėlę, bet nuosaikiai kovoja su ja užrašytų asmenvardžių „per dideliu konservatyvumu". Todėl į konservų dėžutę su užrašu „Marinuota silkė" prideda šiek tiek varškės, chalvos ir marcipano.

Tiesa, už svetimas tris raides balsavo tik 7 naujosios partijos frakcijos nariai iš 14-os. Tad nuosaikaus konservatyvumo principas - išlaikytas. Tačiau, ar bus vieninga partija, kurioje vieni nariai balsuos kaip Aušrinė Armonaitė, kiti - kaip Aurelijus Veryga, o treti - kaip Paulius Saudargas? Ir balsuos skirtingai net ir tokiais Tautai gyvybiškai svarbiais klausimais, kaip kalba, šeima. Bet kol kas dar per anksti daryti skubotas išvadas. Naujos partijos yra tiek naujos, kad neturi ką savyje istoriškai išduoti ir reaguoja į Lietuvos realijas veidrodiniu principu.

Tokia partija - pageidavimų koncertas. Ko rinkėjai pageidaus, tuo juos ir vilios. Nes žmonės nori apsigauti - karštai mylėti, tikėtis ir bent kiek pagyventi muilo operoje. Ne pirmą kartą. Todėl ir S.Skvernelio partijai pasiseks. Bent vieną Seimo kadenciją.