Seimas su Vyriausybe tobulindami pensijas ir įmokas “Sodrai” reglamentuojančius įstatymus užvirė tiek košės, kad jos ilgam užteks ir pensininkams, ir įmonių buhalteriams. Valstybė šios košės srėbti neketina. Žmones dėl politikų sukurtų problemų nemokamai konsultuoti atsisakė ir “Sodra”. O jei neteisingai sumokėjai valstybės privalomąjį socialinio draudimo mokestį - gresia bauda.
Nuo vasario 2-osios nutilo iki tol veikęs bendras visoje šalyje nemokamas “Sodros” konsultacijų telefonas (8-700) 70-080. Pagal oficialią informaciją numeris išjungtas dėl to, kad skolose besimaudanti “Sodra” nebeturi iš ko vykdyti savo įsipareigojimų paslaugos teikėjams - kompanijai “Lintel”.
Dabar skambinant minėtu numeriu atsiliepia elektroninė sekretorė. Ji paaiškina, kad gyventojai ir įmonių darbuotojai dėl informacijos turėtų kreiptis į “Sodros” teritorinius skyrius, o jų kontaktus galima sužinoti internete arba trumpuoju mokamu informacinės pagalbos telefonu.
Lengva pasakyti - sunku padaryti. Didžioji dalis besikreipiančiųjų nemokamu telefonu anaiptol ne turtingų įmonių finansininkai, o mažas pajamas gaunantys pensininkai. Dauguma jų turi tik telefoną, o apie internetą tik per radiją girdėję. Todėl nemokamai sužinoti teritorinių padalinių skyrių telefonus jiems nepavyks - teks naudotis nemažai kainuojančiu trumpuoju 118.
Taupumas ar šykštumas?
“Sodros” atstovai tvirtina, kad atsisakę nemokamo telefono jie per mėnesį sutaupytų po 100 tūkst. litų. Minutės tarifas, kurį turėdavo sumokėti “Sodra”, buvo 90 centų. Taupymas gal nėra blogai. Tačiau, anot specialistų, visai Lietuvai skirtas “Sodros” nemokamas telefonas yra vargu ar tas atvejis, kai dera taupyti. Mat gyventojų bei įmonių patirta materialinė ir moralinė žala gali būti daug didesnė nei su nemokama linija susijusios “Sodros” išlaidos.
“Sodra” - dar nekalta
Dėl išjungto nemokamo telefono “Sodros” Komunikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas kaltina pasikeitusius įstatymus ir... pensininkus.
“Kai pasikeitė pensijų mokėjimo tvarka, sausio mėnesį skambučių srautas padidėjo iki 300 proc.”, - tvirtino “Sodros” atstovas. Pasak jo, nemokamas telefonas nuo užvakar nebeveikia dėl to, kad pirma laiko baigėsi sutartyje su privačiu operatoriumi “Lintel” numatytos lėšos. Nauja sutartis nėra sudaryta ir neaišku, ar iš viso tokia bus. Tad pensininkams ir finansininkams anksčiau buvę auksiniai informacijos paieškos laikai gali ir nebegrįžti.
Brangios klaidos
Išjungtas nemokamas informacijos telefonas - vargas ir finansininkams. Anksčiau jie juo skambindavo dėl mažiausio neaiškumo ir gaudavo jiems rūpimus atsakymus. Juk mažiausias netikslumas pildant valstybinio socialinio draudimo dokumentus gali kainuoti brangiai.
“Sodros” Kauno teritorinio skyriaus Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vedėja Reda Valatkienė “Respubliką” informavo, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už menkiausią klaidą baudos siekia nuo 500 iki 3000 litų. Padarai kelias tokias klaidas - gali ir savo įmonę nuvaryti į bankrotą, ypač jei ji maža.
Anot R.Valatkienės, finansininkai nemokamu telefonu dažniausiai konsultuodavosi deklaracijų “Sodrai” ir kitų apskaitos dokumentų pildymo, įmokų mokėjimo terminų klausimais. “Juk laiku sumokėti įmoką itin svarbu - antraip laukia delspinigiai, kitokios sankcijos. Tuo tarpu įvairių rūšių įmonėms įmokų mokėjimo diena yra skirtinga - akcinėms bendrovėms reikia mokėti įmokas vienomis, o individualioms - kitomis dienomis”, - dėstė “Sodros” atstovė.
Ką daryti žmogui?
Nuostabos dėl nebeveikiančio telefono neslėpė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė. Pasak jos, kai kurie buhalteriai apie pasikeitimus užvakar dar nežinojo, todėl jiems išjungtas “Sodros” nemokamas telefonas irgi gali būti didelis netikėtumas.
“Žinoma, buhalteriai “Sodroje” turi juos kuruojančius darbuotojus, tad pasiskambinę jiems gali sužinoti rūpimą informaciją. Tačiau ką daryti paprastam gyventojui?” - retoriškai klausė D.Pranckėnienė.
Pensininkai - sutrikę
Didžiausia “paprastų gyventojų”, t.y. nemokamo “Sodros” telefono klientų, dalis - pensininkai. Kaip tvirtino Vilniaus “Sodros” teritorinio skyriaus 3 pensijų skyriaus vyresnioji specialistė Nadežda Petrik, tarp dažniausiai pensininkų užduodamų klausimų - pensijų dydis. “Ypač tuo domėtasi iškart po Naujųjų metų, kai buvo sumažintos pensijos. Vieniems jos sumažėjo vienaip, kitiems kitaip, tuo tarpu žiniasklaida pranešė, kad mažės visiems tam tikru fiksuotu procentu. Kai ši informacija pasirodė esanti klaidinga - pasipylė skambučiai”, - teigė N.Petrik.
Jos tvirtinimu, anksčiau pensininkams sužinoti rūpimą informaciją buvo lengva - paprasčiausiai surinkdavo nemokamo telefono numerį. Operatorės kartais sujungdavo klientus su “Sodros” specialistais, tačiau dažniausiai į klausimus atsakydavo pačios. “Nutilus nemokamam “Sodros” telefonui pensininkai priversti reikiamų telefonų ieškotis patys. Ir dažnai juos suranda. Jau trečia diena nė minutei nenutyla mūsų skyriaus telefonai”, - sakė N.Petrik.“Respublika” klausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovo Seime Jurgio RAZMOS, kaip valdantiesiems pavyko priimti tokius įstatymus ir užvirti tokią košę, kad iškart po Naujųjų pasikeitus norminiams aktams jų įvaryti į kampą pensininkai ir verslo atstovai nemokamu “Sodros” telefonu priskambino tiek, kad per vieną mėnesį viršijo sutartyje metams numatytus limitus, o telefoną teko išjungti?
- Iš tikrųjų gaila, kad buvo pasiūlyta gana sudėtinga pensijų koregavimo sistema, ir ji žmonėms sukėlė daug neaiškumų. Žinoma, būtų buvę daug paprasčiau, jei būtų buvę pasakyta, kad pensininkams pensija didėja ar mažėja, sakykime, trisdešimčia ar penkiasdešimčia litų. Visi žinotų tikslią sumą ir niekam nešautų galvon skambinti. Dabar, kai buvo pasiūlyta nauja formulė, aišku, kad žmonės susipainiojo.
Manyčiau, žmonėms atsirado daug klausimų dar ir dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne visai vykusiai išaiškino pensininkams, kaip iš tikrųjų turėtų būti koreguojamos jų pensijos. Tas vidutinių mažinimų akcentavimas žmonėms sukėlė daug neaiškumų, štai jie ir puolė skambinti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"