Lietuvos socialdemokratų frakcija, kaip teigiama pranešime, neslepia nusivylimo Seime vykusiais balsavimais dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo Konstitucijoje.

Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę buvo pasiekę du alternatyvūs Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektai, vienas – socialdemokrato E. Sabučio iniciatyva teiktas opozicinių frakcijų projektas, kitas – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.

Nepaisydami raginimų pritarti abiem projektams, valdantieji savo balsais atmetė opozicijos variantą ir pritarė tik parlamento vadovės konstitucinėms pataisoms.

E. Sabutis pabrėžė, kad prieš balsavimus buvo nuoširdžiai kalbėta ir tarsi buvo sutarimas pritarti tiek socialdemokratų, tiek Seimo pirmininkės projektams. Svarbiausias tikslas, jo teigimu, buvo pajudėti iš mirties taško ir pradėti svarstymą, ir tada pasirinkti geriausią variantą, kuriam pritartų absoliuti dauguma Seimo narių.

Neleisdama net svarstyti socialdemokratų projekto, E. Sabučio nuomone, valdančioji dauguma pati užkirto kelią vėlesnėms diskusijoms ir kompromisų paieškai, o greičiausiai – ir tiesiogiai renkamų merų įteisinimui.

„Jeigu dar iki šios minutės ir buvo iliuzijų, kad valdančioji dauguma bando eiti į kompromisą ar įsiklausyti į Seimo mažumos nuomonę, tai tokios iliuzijos po balsavimų galutinai subliuško“, – pabrėžė Seimo narys.

Pasak socialdemokrato, balsavimai dėl konstitucinių pataisų, leisiančių merus ir toliau gyventojams rinkti tiesiogiai, parodė, kad Seimo dauguma, kuriai diriguoja konservatoriai-krikdemai praktiškai „nusivalo kojas į demokratinius procesus“ – taip iš esmės užbraukdami bet kokias viltis rasti kompromisą ir pereidami į tiesioginę konfrontaciją su opozicija.

„Bet gal ir buvo toks tikslas. Gal nuoširdaus noro įteisinti tiesioginius merų rinkimus niekada ir nebuvo. Nors visais būdais bando tai neigti, bet buldozerio principu įvykęs balsavimas tai tik įrodė“, – sako Seimo narys E. Sabutis.

Parlamentaras mano, kad valdančiųjų tikslas gali būti vienas – supriešinti Seimą, kad priėmimo stadijoje nesurinktų reikiamų 94 Seimo narių balsų, reikalingų pakeiti Konstituciją, o tada garsiai sakyti, kad jūs, socialdemokratai ir kiti opozicijos atstovai, patys norėjote tiesiogiai rinktų merų, o dabar patys nebalsuojate.

„Bet nei socialdemokratai, nei opozicija negali palaikyti valdančiųjų noro lakoniškai į Konstituciją įrašyti, kad meras renkamas tiesiogiai, o visa kita nustatoma įstatymu. Tarp projektų yra vienas esminis skirtumas – mano variante siūloma konkrečiai apibrėžti, kas yra meras, t. y. tarybos pirmininkas, savivaldybės vadovas. Nors valdančiųjų projektas pristatomas kaip „trumpas ir „aiškus“, tačiau kyla grėsmė, kad kaskart susiformavus naujai daugumai, politikai Seime sieks keisti savivaldos įstatymus savo naudai“, – pabrėžia socialdemokratas.

Nuo to laiko, kai galioja tiesioginiai merų rinkimai, Seimas beveik 20 kartų peržiūrėjo merų įgaliojimus, todėl Seimo nariui kyla klausimas, ar nebus bandoma kiekvieną kartą prieš formuojantis naujai politinei daugumai peržiūrinėti šituos įgaliojimus ir sustatyti savivaldą taip, kaip norima.

„Vis garsiau kalbama, kad valdantiesiems tiesiogiai gyventojų renkami merai yra nereikalingi. Ypač didžiausiai Seimo frakcijai – konservatoriams. Vis dar neturėdami aiškiai išreikštų lyderių tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose, konservatoriai galimai siekia grįžti į laikus, kai merus rinkdavo savivaldybių tarybos“, – akcentavo parlamentaras.

Jo teigimu, reikia paimti tik vieną pavyzdį – Vilnių. Iki 2015 m. galiojusi merų rinkimų tvarka leido konservatoriams Vilniuje turėti bent porą merų, o po to pasikeitęs merų rinkimų reglamentavimas, konservatoriams jau nebesuteikė vilties turėti tiesiogiai rinkto mero. Ta pati situacija, pasak socialdemokrato, yra ir Kaune.

„Tiek konservatorių, tiek kitų valdančiąją daugumą sudarančių partijų situacija regionuose dar blogesnė. O artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai nieko gero toliau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose nieko gero nežada“, – sako Seimo narys E. Sabutis, pažymėdamas, kad galimybė rinkti merą per tarybas jiems atrodo daug patrauklesnė.

Užtektų turėti reikiamą tarybos narių skaičių, sudaryti koaliciją tarybose, užkulisiuose pasidalinti postus ir drąsiai kelti savo kandidatą į merus, teigia E. Sabutis, primindamas, kad tokių atvejų jau būta.