1 nuotr.„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad šiemet daugiau parlamentarų registravo savo susitikimus su registruotais lobistais bei interesų grupių atstovais. Taip pat S. Muravjovas pažymi, kad Seimo rudens sesijoje bus svarstomos Lobizmo įstatymo pataisos, kurios dar labiau paskaidrintų politikos procesą Lietuvoje.
„Matome, kad vis daugiau politikų skelbia savo susitikimus su interesų grupėmis. Taip pat per metus padaugėjo paskelbtų susitikimų: 2017 metų pavasarį politikai buvo pranešę apie 475 susitikimus, o šių metų pavasarį - jau 676 tokius susitikimus. Mano akimis, tai yra gera žinia ir viliuosi, kad šie skaičiai augs ir toliau“, - Eltai sakė „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.
Pasak „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovo, šiuo metu nėra įstatymiškai apibrėžta būtinybė parlamentarams deklaruoti savo susitikimų su lobistais bei interesų grupių atstovais. Šiuo metu parlamentarai tai daro savanoriškai.
„Šiuo metu susitikimų deklaravimas nėra įtvirtintas kaip prievolė, tai yra savanoriškas parlamentarų pasakojimas apie tai, ką jie veikia darbo metu“, - sako S. Muravjovas.
S. Muravjovas pažymėjo, kad Seimo rudens sesijoje bus svarstomas Lobizmo įstatymo pataisos, kurios dar labiau paskaidrintų politikos procesą Lietuvoje. Įstatymo pataisose numatyta, kad parlamentarams reikės pranešti apie susitikimus su lobistais bei apie susitikimus, kuriuose buvo svarstomi įstatymo projektai. Pasak S. Muravjovo, dvidešimt metų Lobistinės veiklos įstatymas buvo neveiksmingas, nes „jis kūrė nepamatuotus lūkesčius ir tikrai vargu, ar padėdavo geriau suprasti, kas vyksta politikoje“.
„Be abejo, galime svarstyti apie šios prievolės įtvirtinimą Seimo statute, tačiau jau šį rudenį Seime politikai turėtų nuspręsti ir dėl Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimų. Tie pakeitimai numato prievolę aukšto rango politikams, aukšto rango valstybės tarnautojams deklaruoti susitikimus, kurių metu lobistai ar įvairių interesų grupių atstovai jiems siekė daryti poveikį. Manau, kad tai yra labai prasmingas žingsnis, nes iki šiol šitą prievolę turėjo tik tie žmonės, kurie ėjo susitikti su politikais ir valstybės tarnautojais. Džiaugiuosi, kad įstatymo projektas susiaurina tokių deklaruotinų susitikimų turinį. Tai yra reikės pranešti apie susitikimus, jeigu jų metu buvo diskutuojama apie įstatymo projektus, teisės aktus. Jeigu politikui buvo pateiktas įstatymų projektas, tai jis taip pat turėtų pranešti“, - sakė „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad susitikimų registravimo įtvirtinimas Seimo statute būtų sveikintinas bei tvirtina, kad visus savo susitikimus tikrai yra deklaravęs.
„Esu deklaravęs visus susitikimus. Neturiu ko slėpti, tiesiog noriu, kad visada būtų žinoma, ką darau. (...) Manau, kad pati idėja turi būti vystoma ir tai turi būti mūsų politikos dalis - skaidri politika“, - trečiadienį ,,Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkas.
Komentuodamas, kad Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Agnė Širinskienė bei Ramūnas Karbauskis nepaskelbė savo susitikimų, Seimo pirmininkas sako, kad gal jie ir neturėjo tų susitikimų, o kai kuriems Seimo nariams yra neatsargu susitikinėti su interesų grupės atstovais.
„Galbūt politikai, kurie nedeklaruoja - neturi susitikimų. Aš galiu tik galvoti, negaliu spręsti - manau, jie patys geriau žinotų. Frakcijos seniūnui būtų neatsargu susitikinėti su įvairios įtakos turinčiais žmonėmis“, - sakė V. Pranckietis.
2018 m. Seimo pavasario sesijos metu daugiau negu pusė (75) parlamentarų skelbė apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, o tai 30 politikų daugiau nei prieš metus. Šį pavasarį Seimo nariai taip pat deklaravo 200 susitikimų daugiau (iš viso - 676, 2017 m. pavasarį - 475). Tai trečiadienį paskelbė „Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.
Daugiausiai susitikimų 2018 m. pavasario sesijos metu paskelbė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius - 65. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė 44 susitikimus, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis - 38, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas - po 29 susitikimus.
7 iš 10 visų Seimo narių susitikimų paviešino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (406 iš 676) ir LR Liberalų sąjūdžio (87 iš 676) frakcijų nariai.
Trys ketvirtadaliai Liberalų sąjūdžio (77 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (75 proc.) bei du trečdaliai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (70 proc.) frakcijų narių yra deklaravę bent po vieną susitikimą.
Savo susitikimus viešino 3 iš 7 Mišrios Seimo narių grupės atstovų, 10 iš 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir 3 iš 11 Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje susitikimus viešino 2 iš 8, frakcija Tvarka ir Teisingumas - 1 iš 7.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija taip pat skelbia atskirą frakcijos darbotvarkę, kurioje paviešino 4 frakcijos susitikimus su interesų grupėmis.
8 iš 15 komitetų pirmininkų yra paviešinę bent po vieną susitikimą su interesų grupe. Tarp frakcijų seniūnų tik 3 iš 8 viešina susitikimus su interesų grupėmis.
Daugiausiai paskelbtų susitikimų vyko su NVO atstovais (221), verslo asociacijomis bei verslininkais (200), švietimo ir mokslo (110), medicinos (39) ir religinių bendruomenių (23) atstovais.
Apie savo susitikimus su registruotais lobistais (11) skelbė dvigubai daugiau parlamentarų (8) negu 2017 m. pavasario sesijos metu (3).
Analizuojant Seimo narių darbotvarkes buvo skaičiuojami politikų 2018 m. kovo 10 d. - 2018 m. rugpjūčio 16 d. oficialiuose darbo kalendoriuose, asmeninėse svetainėse ir svetainėje manosusitikimai.lt daryti įrašai, kuriuose nurodyta, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko.
