respublika.lt

ŠMSM planuoja tautinių mažumų ikimokyklinukus mokyti lietuviškai (4)

2020 rugsėjo mėn. 04 d. 14:33:21
Gailė Jaruševičiūtė, Elta

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), siekdama, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys vaikai geriau įvaldytų valstybinę lietuvių kalbą imasi iniciatyvų. Rudens Seimo sesijoje planuojama svarstyti ministerijos inicijuotą projektą, kuriuo siekiama ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme tautinių mažumų vaikams per savaitę skirti 5 valandas mokymui lietuvių kalba. ŠMSM taip pat planuoja artimiausiu metu įsteigti Tautinių mažumų švietimo tarybą arba komisiją, kuri atliktų tautinių mažumų ugdymo stebėseną ir patartų ministrui tautinių mažumų švietimo politikos formulavimo ir įgyvendinimo klausimais.

×
nuotr. 1 nuotr.
ŠMSM planuoja tautinių mažumų ikimokyklinukus 5 valandas per savaitę mokyti lietuviškai. EPA-Eltos nuotr.

 

„Tautinių mažumų švietimas ir jo rezultatyvumas yra tęstinė ir kompleksinė problema, neatsiradusi per vieną dieną. Atotrūkis, tarp vaikų iš tautinių mažumų mokyklų ir mokinių, kurie lanko lietuviškas mokyklas, tikrai yra, jį parodė ir PISA rezultatai. Mes tai pastebime ir analizuodami lietuvių kalbos egzamino rezultatus“, – Eltai sakė švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja dr. Barbara Stankevič.

Ministro patarėja atkreipia dėmesį, kad nuo 2011 metų, kai buvo pakeista lietuvių kalbos egzamino programa, tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų valstybinės kalbos egzamino rezultatų atotrūkis ne tik nemažėjo, bet net didėjo, ypač 2018 m., kai neišlaikiusių egzamino procentas siekė net 25,25 proc. B. Stankevič akcentuoja, kad atotrūkio nesumažina net tautinėms mažumoms taikomos egzamino vertinimo išlygos.

„Visgi iki šiol žmogiškųjų išteklių ir strateginio požiūrio į tautinių mažumų švietimą ministerijoje buvo per mažai, kad tam būtų skirtas dėmesys ir atotrūkis būtų sumažintas“, – pripažino ji.

B. Stankevič teigia, kad prastas tautinių mažumų mokyklose besimokančių mokinių valstybinės kalbos žinias buvo siekiama pagerinti keliant šiose mokyklose dirbančių mokytojų kvalifikaciją. Visgi švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja teigia, kad tokia strategija nepasiteisino.

„Rezultatai rodo, kad tai nėra vienintelė tikslinė grupė, į kurią turime investuoti. Mes matome, kad daugumoje tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos mokytojai yra aukštos kvalifikacijos, vadinasi, investuoti turime į palankios ugdymo aplinkos pasiekimų atotrūkiams mažinti sudarymą“, – sakė ministro patarėja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė įsitikinusi, kad problema, lemianti tautinių mažumų mokyklose besimokančių mokinių prastą valstybinės kalbos mokėjimą, slypi lietuvių kalbos ugdomojo dalyko programoje ir nepalankioje socialinėje-ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia beveik pusė tautinių mažumų mokyklų.

„Egzaminų vertinimo rezultatai rodo, kad tautinių mažumų vaikų teksto interpretacija arba raiška įprastai yra tokia pati ar net geresnė negu lietuvių kalba besiugdančių mokinių, nes jie jeerskaito daugiau literatūros mokydamiesi kelių kalbų. Visgi kalbos valdymas ir rašyba yra prastesnė, o tam programoje skiriame nepakankamai dėmesio“, – atkreipė dėmesį ji.

Ikimokyklinukus ir priešmokyklinukus planuojama 5 val. per savaitę mokyti lietuvių kalba

Ministerija, siekdama, kad tautinių mažumų vaikai į mokyklas ateitų su geresnėmis lietuvių kalbos žiniomis, jau prieš pusantrų metų parengė projektą, kuriame siūloma įteisinti, kad tautinių mažumų mokyklose ikimokykliniame ugdyme ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba, o priešmokykliniame ugdyme siūloma didinti savaitinių valandų skaičių, skirtą ugdymui lietuvių kalba, teigia B. Stankevič. Tuomet projektas Seime užstrigo ir nepasiekė svarstymo stadijos. Visgi, pasak ŠMSM atstovės, jį parlamentas žada svarstyti netrukus prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje..

„Dabar yra finansuojama viena valanda ugdymo lietuvių kalba. Jei tėvai pageidauja papildomų valandų, jos finansuojamos jų pačių lėšomis. Tai yra nekorektiška, nes esame suinteresuoti tautinių mažumų integracija, bet valstybė į tai neinvestuoja. Tuo pagrindu ir gimė šis projektas. Projektas jau įregistruotas Seime ir mes labai tikimės, kad politinės partijos jį palaikys, nes tai lems geresnį lietuvių kalbos žinojimą ir sklandesnį lietuvių kalbos mokymą pirmoje klasėje“, – akcentavo ji.

B. Stankevič taip pat įsitikinusi, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantiems pradinukams turėtų būti parengtas pritaikytas ugdymo turinys, leidžiantis vaikams palaipsniui pasiekti valstybinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį.

„Tautinės mažumos ir tautinių mažumų mokyklų lituanistai sutinka, kad mes turime siekti to paties rezultato ir tų pačių lietuvių kalbos pasiekimų, bet atsižvelgti į tai, kad tautinėms mažumoms tai nėra gimtoji kalba ir ugdymas dažnai vyksta daugiakalbėje aplinkoje. Todėl bent jau pradiniame ugdyme turi atsirasti kitoks turinys ir valandų skaičius, kuris leistų jiems palaipsniui, kitais metodais pasiekti tą patį pasiekimų lygmenį“, – teigė B. Stankevič.

Ministro patarėja mano, kad pradinių klasių mokiniams iš tautinių mažumų mokyklų būtų galima skirti daugiau valandų rašybos bei komunikacijos įgūdžiams tobulinti.

Planuoja steigti Tautinių mažumų švietimo tarybą

B. Stankevič teigimu, siekiant spręsti tautinių mažumų švietimo problemas planuojama steigti Tautinių mažumų švietimo tarybą arba komisiją.

„Ministerija planuoja įsteigti Tautinių mažumų švietimo tarybą arba komisiją. Tikėtina, kad ji bus sudaryta rugsėjo arba spalio mėnesį. Ji turėtų vykdyti stebėseną ir formuoti ekspertinius siūlymus,kad nuolat galėtume turėti analize grįstus įrodymus ir argumentus, kur link judame“ , – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad ministerija netolimoje ateityje planuoja pertvarkyti visą egzaminų laikymo sistemą. B. Stankevič įsitikinusi, kad tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų atotrūkio mažinimas reikalauja ne tik kompleksinio požiūrio, bet ir pozityviosios diskriminacijos arba įtraukaus švietimo priemonių taikymo.

„Šis klausimas reikalauja ne tik kompleksinio požiūrio, bet ir pozityviosios diskriminacijos arba įtraukaus švietimo mechanizmų taikymo, kol švietimo netolygumai bus įveikti. Turi būti tam tikros kvotos ar prioritetai tautinių mažumų švietimui įvairiose srityse ir pakopose, kad mes galėtume kalbėti apie šios grupės pasiekimų atotrūkio sumažinimą per artimiausią dešimtmetį“, – sakė ji.

Vilniaus vicemerė: tautinių mažumų mokiniams tenka gerokai didesnis krūvis

Tuo tarpu Vilniaus vicemerė Edita Tamošunaitė atkreipia dėmesį, kad mokiniams iš tautinių mažumų mokyklų tenka per didelis krūvis, nes vaikai, besimokantys dviem kalbomis, turi perskaityti ir dvigubą skaičių kūrinių. E. Tamošunaitė taip pat įsitikinusi, kad yra būtina peržiūrėti tautinių mažumų mokykloms skirtas ugdymo programas bei keisti privalomo lietuvių kalbos egzamino formą.

„Vaikams, kurie ateina į pirmą klasę iš lenkų ar rusų kalbinės aplinkos, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, programos yra be galo sunkios ir nepritaikytos. Reikia įvertinti, kad šie vaikai mokosi visų dalykų lenkų ar rusų ugdomąja kalba ir kaip atskirą dalyką turi lietuvių kalbą, kuriai skiriama perpus mažiau valandų negu lietuviškoje mokykloje. Dėl to programas būtina peržvelgti, nes jos yra suvienodintos jau nuo penktos klasės, nors lietuvių kalbos kaip ugdomojo dalyko 1-4 klasių (tautinių mažumų – ELTA) mokiniai mokosi perpus mažiau“, – Eltai treigė E. Tamošiunaitė.

Vilniaus vicemerė taip pat akcentuoja, kad lietuvių kalbos ugdomojo dalyko programos yra orientuotos ne į siekį tautinių mažumų vaikus išmokyti gramatiškai taisyklingos lietuvių kalbos, o, pasak jos, daugiausia į literatūrinių kūrinių išmanymą. Pasak E. Tamošunaitės, tautinių mažumų mokyklose besimokantys vaikai turi perskaityti dvigubai daugiau literatūros kūrinių nei vaikai, besimokantys įprastose ugdymo įstaigose.

„Pasisakau už tai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi tobulai mokėti valstybinę lietuvių kalbą, ja komunikuoti, gramatiškai taisyklingai rašyti. Bet šiuo metu programos moko visai ko kito: literatūrologijos, literatūros. O vaikas, besiugdantis tautinių mažumų mokykloje, dar turi ir gimtąją kalbą, todėl turi perskaityti dvigubą skaičių kūrinių“, – akcentavo sostinės vicemerė.

E. Tamošunaitė įsitikinusi, kad lietuvių kalbos egzaminas, orientuotas į literatūrinio arba samprotavimo rašinio rašymą, neatspindi realaus valstybinės kalbos mokėjimo. Vilniaus vicemerė mano, kad tautinių mažumų abiturientams turėtų būti sudaryta galimybė laikyti du skirtingus lietuvių kalbos egzaminus, priklausomai nuo to, kokias studijas mokinai norėtų rinktis.

„Manyčiau, kad galima įvesti skirtingus egzaminus tiems mokiniams, kurie yra humanitarai ir nori stoti į lituanistines studijas, ir matematikams, mokiniams,norintiems studijuoti technologinius mokslus“, – sakė E. Tamošunaitė.

Vilniaus vicemerė atkreipia dėmesį, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantiems vaikams tenka didesnis krūvis, nes jie mokosi ne tik gimtosios, bet ir valstybinės kalbos. E. Tamošunaitė taip pat akcentuoja, kad tautinių mažumų vaikai, norėdami gerai išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir įstoti į universitetą, yra priversti papildomai mokytis lietuvių kalbos, rinktis korepetitorių paslaugas.

E. Jovaiša: lietuvių kalbos egzaminas tiek lietuviams, tiek tautinėms mažumoms turi būti vienodas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pripažįsta, kad į mokyklas atėję tautinių mažumų vaikai labai prastai moka lietuvių kalbą.

„Žinoma, kad yra problema. Reikia suprasti, kad yra dalis kitakalbių mūsų bendrapiliečių vaikų, kurie ateina į mokyklą mažai, labai mažai įvaldę lietuvių kalbą arba visiškai nekalbantys lietuviškai. Tokia, deja, yra realybė“, – Eltai sakė E. Jovaiša.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko nuomone, tautinių mažumų mokyklose besimokantiems vaikams būtų galima koreguoti lietuvių kalbos ugdomojo dalyko programą. Visgi E. Jovaiša įsitikinęs, kad lietuvių kalbos egzaminas turėtų išlikti suvienodintas visiems Lietuvos piliečiams, įskaitant ir tautines mažumas.

„Lenkai, mūsų bendrapiliečiai, norėtų, kad būtų atskira mokymo programa, ir aš čia nematyčiau nieko blogo, nes iš tikrųjų ten yra tam tikrų ypatumų. Bet mes su savo kolegomis, lenkams atstovaujančiais Seimo nariais, akivaizdžiai sutariame, kad dvyliktos klasės lietuvių kalbos egzaminas turi būti absoliučiai vienodas ir negali būti kalbų apie kokias nors nuolaidas ar mažesnį žinojimą, klaidų skaičiaus mažinimą ir kitokius dalykus“, – sakė politikas.

„Visi mes suprantame, kad Lietuvos piliečiai turi integruotis į Lietuvos gyvenimą ir be šito jiems yra blogai. O kokią pasirinkti taktiką, tai aš neįžiūriu nieko blogo, jeigu programa, vadovėliai būtų skirtingi ir kažkuriuo vėlesniu tarpsniu vaikai pasivytų įprastą lietuvių kalbos vadovėlį“, – pridūrė jis.

E. Jovaiša akcentuoja, kad kitakalbiai šalies gyventojai privalo integruotis į Lietuvos gyvenimą. Pasak politiko, dėl to svarbu, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys vaikai turi ne tik mokėti lietuvių kalbos gramatiką, bet ir išmanyti privalomą literatūrą.

„Tai, kas privaloma žinoti lietuviams, privaloma žinoti ir kitakalbiams. Jeigu jie nori didesnės, platesnės programos, kas gi trukdo. Prašome skaityti lenkišką savo literatūrą, bet ir mūsų klasikinę. Jie turi žinoti, nes tai yra viena sudedamųjų integracijos į Lietuvos gyvenimą dalių“, – teigė jis.

Seimo narys teigia, kad norint spręsti tautinių mažumų švietimo problemas būtina tartis su specialistais, kaip būtų galima koreguoti lietuvių kalbos ugdomojo dalyko vadovėlius pradinėse klasėse. Visgi E. Jovaiša pripažįsta, kad kol kas šis klausimas jo vadovaujame Švietimo ir mokslo komitete nebuvo keltas.

„Komitete šitas klausimas dar nebuvo keltas. Dabar priešrinkiminis laikas ir aš labai abejoju, kad kas nors šį klausimą kels“, – sakė E. Jovaiša.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vyksite lankyti artimųjų kapų per ilgąjį savaitgalį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar iš tikrųjų reikalinga nedarbo diena lapkričio 2-ąją?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+6 +8 C

 

+4 +7 C

 +9 +11 C

9 +10 C

 

 +10 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

1-6 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1704 PLN - 4.6225
RUB - 93.0481 CHF - 1.0684
GBP - 0.9043 NOK - 11.1495

Nuorodos