Grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų atkreipia aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį, kad gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais kai kurių politikų išvedžiojimais, kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams.
Kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reiškiamas susirūpinimas, kad Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas, balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, netinkamai "atsisveikino" su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).
Kreipimesi prašoma apginti Seimo, kaip aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, orumą ir priminti politikams moralės ir politinės kultūros normas, kurių ypač skrupulingai reikėtų laikytis valstybinio gedulo dienomis; siekti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir tarptautinė bendrija būtų objektyviai ir teisingai informuojami apie Seimo priimamus sprendimus.
"Tragiška lenkų politinio ir kultūrinio elito žūtis neturi jokio ryšio su Lietuvos Seimo sprendimais. Užuot objektyviai išaiškinus Seimo priimtų sprendimų svarbą visoms Lietuvos tautinėms mažumoms, skaudžios tragedijos sukelti žmonių jausmai pasitelkiami nešvariai akcijai: siekiama sumenkinti ir iškraipyti Seimo pasirinkto asmenvardžių rašybos projekto reikšmę bei kvestionuoti Seimo kaip institucijos kompetenciją. Panašaus pobūdžio pareiškimai, kurstantys tautinę nesantaiką, ne tik trikdo gedulo dienų rimtį ir šventą susikaupimą, bet ir diskredituoja Lietuvą, žeidžia mūsų tautos orumą ir yra nesuderinami su žmogiškumo, moralės bei politinės kultūros reikalavimais", - sako vienas iš pareiškimo autorių Kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas prof. dr. Krescencijus Stoškus.
Pareiškime, kurį pasirašė nemažas būrys iškilių mokslo ir kultūros veikėjų, tarp jų lituanistas, jėzuitas kunigas doc. dr. Kazimieras Ambrasas, fizikas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas, informatikas doc. dr. Arimantas J. Raškinis, filosofai prof. habil. dr. Romualdas Grigas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, istorikas doc. dr. Romas Batūra, orientalistas prof. habil. dr. Audrius Beinorius, poetas bei disidentas Gintautas Iešmantas, etnologas, publicistas Jonas Vaiškūnas ir kiti, teigiama, kad Seimas, po pateikimo pritaręs ne Vyriausybės teiktam, bet alternatyviam "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projektui, sudarė sąlygas sąžiningam kompromisui, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams bus suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais gimtosios kalbos rašmenimis kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba.
"Pareiškimai, kad Seimas uždraudė rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba, yra piktavališki, nes neatitinka tikrovės. Yra kaip tik visai priešingai. Nors iki šiol asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose buvo rašomi išimtinai tik lietuviškais rašmenimis, Seimas apsisprendė išplėsti tautinių mažumų teises", - pabrėžiama kreipimesi.
