(59)Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Seimo frakcija rytoj žada pristatyti Vyriausybei ir Seimui savo paruoštą Lietuvos ekonomikos gelbėjimo skubių priemonių programą, kuri, anot rengėjų, padėtų mūsų ekonomikai per pandemiją patirti mažiausius nuostolius ir po krizės kuo greičiau atsigauti. Paskutinio jų gelbėjimo plano poveikį pensininkai jaučia iki šiol.
9 nuotr.
Vienas iš programos rengėjų, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys teigė, jog po plano viešo pateikimo dar turės vykti diskusijos. Planas dar bus tobulinamas bei gludinamas.
O iš kur planui įgyvendinti bus gauta pinigų? Negi teks skolintis iš komercinių bankų?
„Iš komercinių bankų neįmanoma pasiskolinti, - atsakė D.Kreivys. - Būkite kantrūs. Visus finansavimo šaltinius nurodysime šį trečiadienį. Bus mūsų plane ir krizės įveikimo scenarijai, iš kur skolinsimės ir kam išleisime. Tėvynės sąjungoje yra sudaryta grupė iš penkių-septynių žmonių, jie paruošė priemonių planą, o dabar jį deriname su nepriklausomais ekspertais. Tai ne užsienio, bet Lietuvos ekonomistai. Norime ištiesti Vyriausybei pagalbos ranką, prisidėti prie bendro darbo. Negali būti jokio beprasmio stumdymosi.“
Tačiau ar piliečiai tokiu geranoriškumu patikės? Sakys, jog per 2008-2010 metų krizę, kai valdžioje buvo konservatoriai, valstybė prisiskolino iš bankų už dideles palūkanas. Ar nebus taip, kad vėl siūlysite tik skolintis ir skolintis? D.Kreivys atsakė:
„Noriu priminti, kad per praeitą krizę aš Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje buvau ūkio ministru. Penkis milijardus litų, tai yra penkis procentus nuo BVP, skyrėme šalies įmonių ekonominio skatinimo programai. Per krizę trečdalis šalies įmonių, tai yra 18 tūkst. įmonių, šia programa pasinaudojo.“
Bet iš kur dabar imsime pinigų, jei kaip teigia D.Kreivys, komerciniai bankai mums neskolins. Gal gausime pinigų iš Europos Centrinio Banko (ECB)? Bet D.Kreivys išliko paslaptingas:
„ECB negali skolinti. Vienas iš pandeminių instrumentų - valstybės išleidžia obligacijas, o ECB jas tiesiog superka. To nori Prancūzija, dar kitos valstybės, bet vis dar vokiečiai blokuoja. Tačiau jei ekonominė krizė gilės, teks atidaryti ir šį instrumentą. Tada Lietuva taip pat galės išleisti obligacijas, o ECB jas supirks. Viskas priklausys nuo Europos Sąjungos valstybių susitarimo. O iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) taip pat negalime pasiskolinti, nes jo programose numatyta griežta valstybių kontrolė ir taikoma ekspansinė ekonominė politika.“
Tad į patį svarbiausią klausimą - iš kur Lietuva gaus pinigų gelbėti verslą ir kiek pinigų tam gelbėjimui reikės, D.Kreivys neatsakė. Tik abstrakčiai pranešama, jog dabar Lietuva negali nei delsti, nei taupyti. Nes, skirtingai nei per praėjusią krizę, gali pasiskolinti palankesnėmis sąlygomis. Mat dabar jau yra įsivedusi eurą. Taip pat pranešama, jog šalies ekonomikos gelbėjimo priemonės bus siūlomos ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės. Per trumpąjį laikotarpį teks atkurti apyvartines įmonių lėšas, teikti įmonėms tikslines mikropaslaugas. Taip pat konservatoriai esą yra sukūrę mechanizmą kaip kompensuoti įmonių patirtą žalą taikant paskolų ir lizingo atostogas. O ilgalaikėje ateityje siūlo sukurti specialų rekapitalizavimo fondą, padidinti pagalbą eksportuojančioms įmonėms. Negi tikrai konservatoriai pateiks panacėją? Ir net nesiūlys nurėžti šalies pensininkams pensijų?
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs premjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:
„Per praėjusią krizę mūsų valstybės skola išaugo nuo 15 mlrd. litų iki 40 mlrd litų. Būtų dabar labai gerai gauti 5 mlrd. Eur, mums skirtus iš ECB, kuris supirktų mūsų obligacijas už nulines palūkanas. TVF taip pat žada skirti 50 mlrd. Eur valstybių gelbėjimuisi iš krizės. Dar yra ir kitų ES mechanizmų, kurie padėtų verslui. Taip pat yra ES stabilumo fondas, pirmiausiai skirtas padėti euro zonos valstybėms, o dabar ir kitoms. Nemanau, kad konservatoriai parengė stebuklingų priemonių, bet krizė mus laiko labai stipriame emociniame lauke, kai žmonės tikisi, kad valdžia jiems padės. Artėja rinkimai, Seimas nematomas, dabartinė padėtis labai palanki „valstiečių“ reitingams augti, todėl konservatoriai pateikia ekonomikos gelbėjimo planą, kad ir jie būtų matomi. Man Vyriausybės pristatytas ekonomikos gelbėjimo planas taip pat nelabai patinka. Sako verslui - imkite beprocentes paskolas. Bet krizė pasibaigs, o paskola bus perkelta į finansinius įsipareigojimus. Tapsi nekonkurencingu. Reikia suprasti, kad dabar yra ne finansų, o ekonomikos krizė. O mes net neturime ekonomikos ir investicijų ministro!“
