Kad Lietuvoje skurdas būtų mažesnis, žmonės turi turėti motyvacijos dirbti, įsitikinęs Butrimonių (Alytaus r.) seniūnas, teigiantis, jog mažiausiai 5 proc. gyventojų jų krašte - nuo alkoholio priklausantys, pašalpas gaunantys žmonės, kurie dirbti nepageidauja.
1 nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais Lietuvoje skurdo rizikos lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, Latvijoje - padidėjo 0,3 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis. Lietuvoje pernai 29,6 proc. žmonių priklausė skurdo rizikos ar socialinės atskirties grupėms. Su materialiniu nepritekliumi pernai susidūrė 24,4 proc. gyventojų, iš jų, su dideliu materialiniu nepritekliumi - 12,4 proc. Palyginti gana daug šalies gyventojų susiduria su būsto problemomis - pernai būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 13 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat - be dušo ar vonios. Net 16 proc. žmonių būstai - su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ir drėgnomis sienomis.
Alytaus rajono Butrimonių seniūnas Algirdas Jusas „Vakaro žinioms“ teigė, jog dauguma žmonių dėl materialinio nepritekliaus „kaltina“ mažas algas ir pensijas. Vis dėlto jų seniūnijoje dauguma namų ūkių turi patogumus - dušą, vonią, tualetą su nutekamuoju vandeniu. Patogumų paprastai nebūna vienkiemiuose, kur žmonės nuo seno taip pratę gyventi, dažniausia tai jau vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat įsirengti patogumus neretai kelią užkerta, pasak A.Juso, žmogaus priklausomybė nuo alkoholio. Būtent priklausomybę nuo alkoholio seniūnas įvardija kaip vieną didžiausių problemų jų krašte. „Kaime trūksta motyvacijos dirbti. Jie (piktnaudžiaujantys alkoholiu, - aut. past.) obuolius parduoda ir jiems šventė, nors už kilogramą tegauna 4 centus. Dalis tokių žmonių turi patogumus namuose, o kitiems yra sudarytos sąlygos - yra patalpos, kur jiems nemokamai suteikiamos dušo paslaugos, galima drabužius išsiskalbti, ir nemažai žmonių tomis paslaugomis naudojasi, - kalbėjo seniūnas. - Yra dalis, kurių jau nepakeis niekas, jie yra ligoniai, priklausomi nuo alkoholio. Sakai žmogui: „negerk“, atsako: „aš negeriu, aš tik alaus litrą 7,5 proc. išgėriau“. Ir žmogus nemano, kad jis geria. Jie nepripažįsta turintys problemą.“
21 metus seniūno pareigas einantis A.Jusas pasakojo matantis tendenciją, kad jeigu šeimos geria, dažnai ir jų vaikai taip elgiasi ir gyvena taip pat. Tačiau yra ir išimčių, kurie metė savo priklausomybę ir pradėjo kabintis į gyvenimą, susirado darbus ir tvarkingai gyvena. „Svarbiausia, kad priklausomybę turi darbingiausi vyrai - 40-50 metų. Dabar darbų jau yra. Štai Butrimonių miestelyje aikštė rekonstruojama, dirba firma iš Vilniaus, ukrainiečiai. O čia štai 40 metų vyrai negali dirbti... Priklausomybę turinčių žmonių skaičius mūsų seniūnijoje stabilus. Ir paprastai tai būna žemos kvalifikacijos žmonės“, - kalbėjo Butrimonių seniūnas.
