Skubama išdalinti ES milijonus

Kas pirmesnis, tas ir gaus

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl „Vakaro žiniose" aprašyto finansavimo priemonei „COVID-19 produktai LT" jau teko aiškintis Seime. Šita priemonė taip pat buvo sustabdyta anksčiau laiko, kai paraiškų prašoma suma pasiekė planuotą priemonės biudžetą. O štai tarp pareiškėjų kovai su pandemija reikalingoms apsaugos priemonėms kurti atsirado ir teisininkų organizacijų, ir kelionių organizatorių. Biudžeto ir finansų komitetas, kalbėdamas apie šią priemonę, paragino ministeriją nepasirašinėti naujų finansavimo sutarčių.

Tačiau pinigų dalybos vyksta ir toliau. Lapkričio 23 d. užsienio investicijų pritraukimui Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei „Smart FDI", kuriai numatyta 20 mln. eurų. Paraiškų pateikimui numatytas laikotarpis - mėnuo, tačiau paraiškų jau per dvi pirmas valandas sulaukta dvigubai didesnei sumai, tad kvietimas buvo sustabdytas.

Didžiausia prašoma finansavimo suma - 6,5 mln. eurų. Už šiuos pinigus užsienio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje veikiantys investitoriai galės imtis naujų tyrimų, plėsti savo įmonės infrastruktūrą, organizuoti įmonėje inovacijų diegimą. Iš viso gauta 21 paraiška. Tarp norinčiųjų finansavimo - spalvingos įmonės. 8 iš jų įsteigtos Lietuvoje tik šiemet, 6 įmonės neturi nė vieno darbuotojo, o 4 turi po vieną arba kelis darbuotojus.

Be darbuotojų, bet su ambicijom

Tačiau ne visi paiso finansavimo ribos. Daugiausiai pinigų - 8 mln. eurų paramos prašo UAB „Guldema". Projekto tikslas - padidinti įmonės inovacinį potencialą, sukuriant inovatyvias medžiagas. Nurodoma, kad įmonė įkurta 2019 m., siekiant suvienyti įmonės akcininkų turimą praktinę patirtį funkcinių inovatyvių medžiagų vystymo srityje. Bet iš tikrųjų įmonė įregistruota mažiau nei prieš du mėnesius - spalio 14 d. Informacijos apie tai, kad įmonėje dirbtų bent vienas darbuotojas, nėra.

Tačiau tai nemažina įmonės ambicingų tikslų. Mat finansavimui įmonė pateikė ir antrą paraišką. 5,7 mln. eurų prašoma analogiškai pristatytam projektui, kurio tikslas toks pats - padidinti įmonės inovacinį potencialą, sukuriant inovatyvias medžiagas.

Tokių didelių finansavimo sumų daugiau neprašo nė vienas pareiškėjas. Štai UAB „Luwfy" prašoma suma - beveik 3 mln. Tris mėnesius veikianti įmonė be darbuotojų ketina už šią sumą atlikti mokslinius taikomuosius tyrimus, būtinus išskirtinių savybių medžiagų sukūrimui, ištyrimui ir gautų rezultatų analizei. „Sukūrus planuojamus kompozitus, bus pasiektas kompozicinių gaminių, turinčių plačias pritaikymo galimybes, proveržis", - rašoma trumpame projekto pristatyme.

Darbuotojų taip pat neturi ir daugiau paraiškas pateikusių įmonių. Pavyzdžiui, UAB MO-SYS LT. Įmonė taip pat įsteigta tik šiemet - vasario mėnesį. Įmonė priklauso „Mo-Sys Engineering Ltd" grupei, kuri specializuojasi aukštos klasės kamerų kontrolės-robotizavimo srityse. Beveik 1,5 mln. finansavimo įmonė prašo, norėdama įgyvendinti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skirtą sukurti išskirtinai mažų matmenų padidinto tikslumo autonominius sekimo įtaisus, kurie būtų naudojami medicinoje, krautuvų navigacijos sistemoje, įrankių panaudojimo atsekamumo sistemoje.

1,6 mln. eurų prašo ir UAB „Baltas snapas", turinti vieną darbuotoją. Įmonė pristatoma taip: „UAB „Baltas snapas" yra 2020 m. įkurta Jungtinių Arabų Emyratų kapitalo įmonė. Pagrindinis UAB „Baltas snapas" akcininkas yra Jungtinių Arabų Emyratų kompanija „Local Consultancy DMCC". Kompanijos veikla - rinkodaros valdymas, renginių valdymas, konsultavimas vadybos klausimais." Savo projekto pristatyme įmonė nurodo, kad ketina sukurti interaktyvų animatroninį dirbtinio intelekto robotą-papūgą.

Spėjo du kartus

Beveik 2,3 mln. eurų finansavimo siekia ir šį pavasarį įsteigta UAB „Celere pactum", iki šiol neturinti nė vieno darbuotojo. Teigiama, kad įmonės projekto įgyvendinimas prisidės prie Europos Sąjungos ir Lietuvos prioritetų antrinių žaliavų perdirbimo srityje. „Numatomas įgyvendinti projektas sukurs tarpinę utilizavimo grandį ir prisidės prie strateginių atliekų tvarkymo tikslų", - nurodo įmonė. Tyčia ar ne, tačiau įmonė pateikė dvi paraiškas tokiai pačiai sumai labai panašiam projektui įgyvendinti.

Situaciją komnetuoja Jekaterina ROJAKA:

Šiuo metu yra inicijuotas vidaus auditas, išsiaiškinti, ar iš tiesų kvietimas atitiko visas taisykles ir visos įmonės buvo supažindintos su sąlygomis ir turėjo vienodas galimybes pateikti paraiškas paramai gauti. Taip pat, ar visi institucijų veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų. Norime išsiaiškinti, ar viskas vyko pagal taisykles.

Tai yra specifinė priemonė, kuri yra orientuota į tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. Tad verslas žinojo, kad reikia ruoštis kvietimui. Kadangi verslas buvo labai gerai pasiruošęs, paraiškos buvo pateiktos per itin trumpą laiką.

Atrankos kriterijų yra ir jų yra nemažai. Nes tai ES lėšos. Tad yra visas sąrašas kriterijų, kuriuos turės patenkinti įmonės. Teikti paraišką turi užsienio investitorius, kuris kurs aukštesnės pridėtinės vertės produktus ar paslaugas. Tačiau vertinimo procesas dar nėra pradėtas ir mes dar nežinome, kokio lygio tai paraiškos. Visos paraiškos turėtų būti įvertintos per 60 dienų. Tada matysime bendrą rezultatą, kiek pareiškėjų yra tinkamų.

Taip ir yra (kad įmonės šiek tiek spekuliuoja - aut. past.), kadangi yra ES finansinio laikotarpio pabaiga. Įmonės puikiai žino, kad laukia tam tikras laikotarpis, kai finansavimas neskiriamas, kol nenusistovi tam tikros naujo finansavimo laikotarpio taisyklės. Labai dažnai tas laikotarpis trunka metus ar net pusantrų metų. Šiuo metu mes žengiame į tą laikotarpį, kai bus savotiškas finansavimo badas. Įmonės, kurios bandė anksčiau, bet finansavimo negavo, ieško galimybių savo projektus pateikti ir kitoms priemonėms. Jeigu jos neatitiks kriterijų, finansavimo negaus. Nei bankrutuojančios, nei sunkumų patiriančios įmonės negali pretenduoti į finansavimą. Tačiau, žinoma, joms teikti paraiškų niekas nedraudžia.