1 nuotr.Seimo Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) trečiadienį dar kartą bandė įtikinti, kad reikia sukurti sistemą, jog asmenys, kuriems pasireiškė pašalinis „kovidinės" vakcinos poveikis, galėtų gauti kompensaciją. Tačiau SAM nelinkusi nusileisti ir prigalvojo daugybę pasiteisinimų.
Šiuo metu kompensacijos dėl žalos nuo bet kokių vakcinų pacientai gali pareikalauti tik tuo atveju, jei yra nustatyta kaltė. Pavyzdžiui, medikas vietoj vienos sušvirkščia kelias dozes. Seimo komitetas kovoja už tai, kad veiktų ir žalos atlyginimo be kaltės modelis - kai personalas daro viską, kaip priklauso, tačiau organizmas vis tiek patiria pašalinių poveikių.
Komiteto posėdyje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė informavo, kad žalos be kaltės kompensavimo modelis veikia net 11-oje ES valstybių, tačiau jį įteisinti Lietuvoje esą būtų problematiška. Pasak jos, modelio taikymas vakcinoms nuo koronaviruso būtų tikslingas, jei gyventojai masiškai atsisakinėtų skiepytis, todėl jo taikymas neva būtų puiki motyvacinė priemonė. Tačiau to nėra, norinčių skiepytis yra daugiau nei vakcinų, todėl, SAM nuomone, šis modelis Lietuvai nereikalingas. Juo labiau kad žmonės vis tiek privalėtų įrodyti, kad pašalinis poveikis atsirado nuo vakcinos, o ne nuo ko nors kito.
Ž.Simonaitytę labiausiai gąsdina galimas konkurencijos pažeidimas: jei įteisiname modelį „kovidinių" skiepų atžvilgiu, kitų skiepų (nuo erkinio encefalito, nuo gripo ir pan.) gamintojai bei patys besiskiepijantieji galėtų aiškinti, kad tai - diskriminacija. Be to, lygiai taip pat galėtų būti keliamas klausimas, kodėl tada neatlyginama žala dėl vaistų poveikio.
„Jei modelį pritaikysime viskam, atsivers Pandoros skrynia", - nuogąstavo viceministrė, todėl, pasak jos, vis tiek reikėtų užsibrėžti ribą, iki kur ir ką galime kompensuoti.
Viceministrės teigimu, jei vis dėlto būtų priimtas sprendimas pasekti 11-os ES valstybių pavyzdžiu, reikėtų sukurti fondą, kurio lėšomis būtų padengiama žala. Iš kur gauti lėšų? Galimi trys variantai: vien iš valstybės (tačiau tada, anot Ž.Simonaitytės, tektų atitraukti pinigų nuo medikų algų didinimo, medicinos paslaugų atnaujinimo ir t.t.), pradėti tartis su skiepų gamintojais, kad jie dalį pinigų įneštų į fondą (tačiau, pasak jos, nesėkmingos Europos Komisijos derybos dėl didesnio vakcinos skiepo rodo, kad Lietuvos derybos nebūtų veiksmingos) arba kombinuotas būdas - valstybė plius gamintojai. Tačiau net ir dalinai prisidedant valstybei, tai esą būtų per didelė našta.
Su tuo kategoriškai nesutiko komiteto narė Vaida Giraitytė.
„Jūs gi patys rašote, kad tos žalos nėra daug, be to, yra įvairių metodų žalą nuneigti", - konstatavo parlamentarė. Jos kolegė Jurgita Sejonienė pareiškė, kad reikia pradėti nuo „kovidinių" vakcinų, tačiau vėliau metodą taikyti ir visoms kitoms, taip didinant jų populiarumą. Tačiau Ž.Simonaitytė atkirto, esą net vien dėl „kovidinių" vakcinų kiltų didelių problemų. Mat ES ir Lietuva pasirašė sutartis su 8 gamintojais, iš trijų skiepus jau gauna, tačiau tik vienas pareiškė, kad sutiktų savomis lėšomis dalyvauti modelyje.
„Bet kaip pasakysi gyventojams, kad žalos kompensacija priklauso tik pasiskiepijus tam tikro gamintojo vakcina?" - retoriškai klausė viceministrė, pridurdama, kad ir čia būtų galima įžvelgti konkurencijos pažeidimą.
Diskusiją užbaigė komiteto pirmininkas Antanas Matulas, iškėlęs idėją, kad reikia kurti bendrą visos ES modelį arba SAM tegul turi toliau galvoti, kaip Lietuvai išspręsti šią problemą individualiai.
