Nėra visiškai aišku, kaip naujoji Darbo kodekso nuostata veiks tikrovėje. Visų pirma dėl to, kad darbdaviams nenumatytos jokios sankcijos už klaidinančius skelbimus: norėdamas prisivilioti darbuotojų, darbdavys galės įrašyti kad ir 5 tūkst. algą, tačiau jei mokės tik 500 eurų, nieko už tai jam nebus.

„Mes negalime kištis į laisvą rinką. Jei žmonės susitaria dirbti už mažiau, tai jokių problemų. Tai yra civiliniai santykiai. Valstybė juk negali reguliuoti atlyginimų. Tačiau valstybė reguliuoja informavimą apie derybų pradžią. O tos derybos gali baigtis kuo tik nori, nes tai yra tik žmogaus ir darbdavio reikalas. Bet jei nėra informacijos, yra tikimybė, kad darbdavys piktnaudžiaus. Pavyzdžiui, aš noriu įdarbinti žurnalistą už 1000 eurų per mėnesį. Tas žurnalistas ateina darbintis, o aš sakau: teturiu 500 eurų, bet sutikite, prašau. Ir laukiu, kokia bus reakcija. Bet jei aš prieš tai būsiu paskelbęs, kad 1000 eurų bus mokama mažiausiai, tai bus visai kas kita. Aš jau negalėsiu sakyti, kad teturiu 500 eurų“, - „Vakaro žinioms“ tvirtino T.Tomilinas.

Tačiau darbdavys be jokios abejonės norės išsirinkti patį geriausią darbuotoją. Gal jis skelbime nurodė 1000 eurų, tikėdamasis, kad ateis žmogus su milžiniška patirtimi, o ne vos dirbti pradėjęs ar iš viso dar tebestudijuojantis. Ar ir pastaruoju atveju jis privalėtų mokėti 1000 eurų algą? Pasirodo, ne.

„Jei aš nurodau 1000 eurų algą tikėdamasis patyrusio darbuotojo, o ateis nepatyręs, aš ir sakysiu: jūs esate nepatyręs, nenorite ketvirtadieniais dirbti, nes jums reikės eiti į paskaitas ir t.t., todėl siūlau 800 eurų. Bet ne 500 eurų. Kai skelbime bus nurodyta 1000 eurų, derybos nuo tos sumos ir prasidės.

Dėl nenumatytų aplinkybių mažėjimas bus galimas, tačiau mažėjimas nuo 1000 eurų, o ne nuo 500.

Pagrindinė idėja - kad žmonės negaištų laiko. Jei matys, kad skelbime nurodyta suma netenkina, jis net neskambins ir nevyks į pokalbį. O dabar dažnai žmogus, kuriam per pokalbį pasiūlomi kokie 500 eurų, galvoja: „nafig“ aš ten ėjau, gal būčiau tuo metu ėjęs pas kitą ir dėl normalios algos susitaręs“, - dėstė parlamentaras.

Projekto priiminėjimo metu Seimo konservatorė Gintarė Skaistė pareiškė, kad pataisa yra beprasmiška.

„Nėra nurodyta jokio kontrolės mechanizmo, ar darbdaviai viešins tą darbo užmokestį ir nėra nuobaudų numatyta, jei to nedarys ar jei darys netiksliai“, - pastebėjo ji. Tuo metu liberalai iš viso piktinosi, kad politikai kišasi į verslo ir darbuotojų santykius.