Skaldyk ir valdyk - tokį metodą taikė senovės romėnai, užkariaudami naujas žemes ir plėsdami savo imperiją. Remiantis daugybe istorinių pavyzdžių galima teigti, kad ši karinė strategija visais laikais buvo labai efektyvi, nes bet kuriam agresoriui susiskaldžiusi, vidinių prieštaravimų ir nesutarimų draskoma valstybė tapdavo lengvu grobiu. Kaip tik todėl tokia logika beveik visada vadovavosi ir vadovaujasi užkariautojai.
Nors Lietuva ir taiki šalis, jos politikai senovės užkariautojų principą bando taikyti... saviems piliečiams. Kad pagrįsčiau šį teiginį, siūlau pažvelgti į nūdienos aktualijas. Padėtis šalyje yra baisi: valstybės ekonomika merdėja, bendrasis vidaus produktas neįtikėtinai sparčiai smunka žemyn, kasdien vis daugiau žmonių netenka darbo, įmonės bankrutuoja viena po kitos. Lietuvos pilietis nuolat kvėpuoja baimės ir netikrumo dėl rytdienos persunktu oru: kylantys mokesčiai, baimė prarasti pajamų šaltinį, įsiskolinimai bankams - visa tai gali privesti tautą prie psichologinio išsekimo ribos. Esant tokiai įtemptai situacijai, protingas politikas privalo vengti bet kokių veiksmų ar neatsakingų žodžių, kurie gali įplieksti neapykantos ar panikos gaisrą išsekusioje nuo nesibaigiančio streso visuomenėje.
O kaip tuo tarpu elgiasi mūsų išrinktieji? Jie elgiasi absoliučiai priešingai. Dar ne taip seniai vienas “iškilus” Seimo profesorius leptelėjo kažkokią nesąmonę apie lito devalvaciją. Tūkstančiai žmonių puolė į bankus keisti litus į eurus ir patyrė finansinių nuostolių. Tačiau tas akibrokštas dabar gali nublankti prieš valdžios vykdomą žmonių supriešinimo politiką.
Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo prieštaringai vertintą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Vyriausybės vadovas prabilo apie kitų išmokų mažinimo galimybę. Ir štai tada tarsi pagal juodžiausią scenarijų jau ir taip nevieninga tauta skilo dar labiau: pensininkų ir tremtinių organizacijos paskelbė viešus pareiškimus, kuriais vienaip ar kitaip išreiškė nepasitenkinimą jaunų mamų kova už socialines garantijas. Nesunku įsivaizduoti, koks bus jaunų šeimų požiūris į Lietuvos senjorus. Visą gyvenimą sunkiai dirbusi valstybės labui vyresnioji karta ir jaunos šeimos, kurios kurs šalies ateitį, per krizę staiga atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Kaip tik tada, kada labiausiai reikia rimties ir vienybės, mūsų politikai savo neatsakingais paistalais skaldo visuomenę, priešina kartas, kelia sumaištį tarp žmonių.
Baisu, bet principą “skaldyk ir valdyk” prieš mus naudoja mūsų pačių rinkti valdžios atstovai. Tiksliau, naudoja tik pusę principo: skaldyti tai skaldo, o valdyti, atrodo, neišeina. Telieka tik tikėtis, kad visuomenė nesileis supriešinama, bus gana protinga ir nepasiduos tyčinėms ar netyčinėms pakankamai neprotingų politikų provokacijoms.
