1 nuotr.Darbo kodekse siūloma numatyti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkančios profesinės sąjungos galėtų būti pripažintos atstovaujančiomis nacionaliniu lygiu.
Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.
Jos nuomone, tai paskatintų kolektyvinių derybų ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimą, ypač biudžetiniame sektoriuje. Reprezentatyvumo kriterijai, anot parlamentarės, padėtų išspręsti nesutarimus tarp profesinių sąjungų ir nustatyti labiausiai atstovaujančias organizacijas nacionaliniu lygmeniu, o tai paskatintų kolektyvines derybas.
Seimo narės A. Papirtienės teigimu, projekto rengimą paskatino nesureguliuotas profesinių sąjungų reprezentatyvumo nustatymas, kai vyksta derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
„Praktika rodo, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, kurie dirba skirtingose ekonominės veiklos srityse. Nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, tokios profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ar nesiekia konstruktyvaus dialogo“, - sako A. Papirtienė.
Darbo kodekse siūloma numatyti, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi turėti juridinio asmens statusą; veikti kaip profesinių sąjungų susivienijimas ne mažiau kaip penkerius metus.
Tokia organizacija, pagal siūlomą projektą, turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį, darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas turėtų sudaryti ne mažiau kaip penkis šalies VDU.
Tarp siūlomų kriterijų yra ir tai, kad organizacijos struktūriniai padaliniai turėtų atstovauti ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijų. Taip pat keliamas reikalavimas, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių; yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.
Į tokį statusą galės pretenduoti profsąjungos, dėl kurių nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio; joms neiškelta bankroto byla, jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.
Šiuo metu Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių profesinių sąjungų, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, reprezentatyvumo kriterijų.
