Kaip pastebi parlamentarė, iki 2017 m. neetatiniai aplinkos apsaugos darbuotojai turėjo teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, aiškintis pažeidėjų asmenybes ir juos pristatyti policijai, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius (pavyzdžiui, nelegaliai pagautą žuvį), pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus.

Nuo 2017 m. neliko šių teisių, visas jas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius gali įgyvendinti tik kartu su aplinkos apsaugos pareigūnu, kaip ir teisę patekti į ūkinių subjektų teritorijas, siekiant pašalinti ar likviduoti pažeidimus.

Šalyje vykstantys ekologiniai nusikaltimai, nuolat į viešumą kylančios aplinkos apsaugos sistemos spragos ir sistemos neveikimas, anot parlamentarės A. Gedvilienės, skatina imtis įstatymo pakeitimo.

„Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių sustiprinimas, suteikiant jiems daugiau įgaliojimų, yra mažas žingsnis siekiant atverti aplinkosaugos sistemą gamtos entuziastams. Dar 2017 m. priėmus įstatymo pataisas ir sumažinus tokių inspektorių teises, jų gerokai sumažėjo. Tai buvo žingsnis, susilpninęs sistemą. Reikia taisyti klaidas ir duoti įgaliojimus tiems, kam išties rūpi gamtos apsauga. Jau dabar matome, kiek daug gali aktyvi, atsakinga visuomenė. Turime ne tik reaguoti į jų fiksuojamus ekologinius nusikaltimus, bet ir skatinti imtis daugiau atsakomybių“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Gedvilienė.