Seimui svarstant galimybę dėl Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), Seime atsirado dar viena iniciatyva.
1 nuotr.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūlo balandžio 21 d. priimtą Seimo nutarimą pripažinti netekusiu galios nuo jo priėmimo momento.
„Tai leistų teisėjai Sigitai Rudėnaitei sugrįžti į Civilinių bylų skyriaus vedėjos pareigas. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą, mano nuomone, tokios galimybės nesukuria. Jei Seimo kreipimasis Konstituciniame Teisme būtų priimtas ir Konstitucinio Teismo pirmininko paskelbtas atitinkamas pareiškimas būtų įregistruotas Teisės aktų registre, nuo to momento Seimo nutarimas nebegaliotų, tačiau tai nepaneigtų jo galiojimo nuo jo priėmimo iki minėto pareiškimo įregistravimo momento, kuo remiantis ir buvo atleista teisėja“, – sako J. Razma.
Beje, Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlė Seimui pripažinti negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento nutarimą dėl LAT teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
„Tačiau nei Seimo vadovai, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesiėmė iniciatyvos įgyvendinti šį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nutarimą. Šiuo metu galioja akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantis Seimo nutarimas, kuriuo remiantis Sigita Rudėnaitė yra atleista iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų“, – sako J. Razma.
Dėl Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų Seimas linkęs kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Už tai po svarstymo antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 16 parlamentarų. Galutinį sprendimą planuojama priimti ketvirtadienį.
Parlamentarai prašys KT ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos pernai gruodžio 16 d. dekretas, kuriuo teikta Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, dar nepaskyrus AT pirmininke, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymui.
Parlamentarai taip pat ketina paprašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.
Seimo narių slapto balsavimo rezultatai lėmė tai, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu AT teisėja S. Rudėnaitė atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nepaskyrus jos AT pirmininke.
