respublika.lt

Siūloma paskelbti 2022 metus Pranciškaus Skorinos metais (2)

2021 vasario 09 12:17:00
Jadvyga Bieliavska, Elta

2022 metus siūloma paskelbti Pranciškaus Skorinos metais.

×
nuotr. 1 nuotr.
Seimo narys Stasys Tumėnas. Stasio Žumbio, Vikipedijos nuotr.

 

Akcentuodamas išskirtinį Pranciškaus Skorinos vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai, tai numatantį nutarimo projektą įregistravo Seimo Kultūros komiteto narys  „valstietis“ Stasys Tumėnas.

Pasak jo, Pranciškaus Skorinos metai – tai galimybė iš naujo atrasti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą, giliau pažinti itin reikšmingą Pranciškaus Skorinos palikimą ir humanistinę mintį, plėtoti tarpvalstybinį ir tarpkultūrinį dialogą, skatinti tautinių mažumų istorijos ir kultūros refleksiją, padėti Baltarusijai sugrįžti į demokratinių Europos valstybių šeimą.

2022 metais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė.  

„Projekto tikslas – 2022 metus paskelbti Pranciškaus Skorinos metais, pažymint pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdintos knygos – „Mažosios kelionių knygelės“, pirmosios Rytų Europoje spaustuvės, įkurtos Vilniuje, 500 metų jubiliejų. Pastarasis žymi nacionalinę, tarptautinę, tarpkultūrinę, daugiakalbę istorijos ir kultūros paradigmą.

Siekiant šio tikslo, iškelti šie uždaviniai: nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis paminėti istorinę sukaktį – Pranciškaus Skorinos „Mažosios kelionių knygelės“ 500 metų jubiliejų; paskatinti visuomenę iš naujo atrasti humanisto Pranciškaus Skorinos asmenybę, kūrybinę veiklą, idėjas, nuopelnus Europos kultūrai, regint jį greta žymiausių Renesanso epochos kultūros veikėjų; sudaryti sąlygas Lietuvos visuomenei iš naujo susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu įvairiose srityse, suvokiant daugialypius istorinės savimonės, kultūrinės tapatybės, kolektyvinės atminties formavimosi procesus; palaikyti kaimyninėje Baltarusijoje vykstančius demokratinius procesus, besiformuojančią pilietinę visuomenę, kuri, be kita ko, pripažįsta Pranciškaus Skorinos keltus teisingumo, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, žmogaus vertingumo principus“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Nutarimo projekte kalbama apie humanisto Pranciškaus Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlį į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje.

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės filosofijos, istorijos, kultūros, mokslo, politikos, paveldo, raštijos, teisės, švietimo aktualizavimas yra itin reikšmingas šiuolaikinei visuomenei, jos istorinei savimonei ir kultūrinei tapatybei“, – akcentuojama nutarimo projekte.

Jame pažymima, kad Pranciškus Skorina yra itin svarbus baltarusių tautos ir jos diasporos istorinei savimonei, nacionalinei kultūrai, kolektyvinei tapatybei, teisinei sąmonei, kolektyvinei atminčiai.

Nutarimo projekto autorius S. Tumėnas siūlo Vyriausybei iki šių metų spalio 1 d. parengti Pranciškaus Skorinos metų programą ir ją patvirtinti, o 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6605 eurai, aukotųjų skaičius - 21; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą,
  • UŽBLOKAVO: penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
  • SKIEPAI: Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad siekdama efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius.
  • ATLAISVINIMAI: siūloma leisti nuo pirmadienio veikti parduotuvėms prekybos centruose, lauko kavinėms siūloma leisti veikti nuo kito ketvirtadienio, balandžio 22 dienos.

  • PRANCŪZIJA: per gaisrą suniokota Paryžiaus Dievo Motinos katedra bus atstatyta iki 2024-ųjų, teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
  • NEPAVYKO: sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad ministerijos inicijuota „Korona Stop LT“ mobili programėlė nebuvo sėkmingas projektas ir žada, kad ateityje kovojant su koronaviruso pandemija iš padarytų klaidų bus mokomasi.

Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia referendumo dėl Lietuvos išstojimo iš ES?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip elgiatės atšilus orams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
5. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
6. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
7. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
10. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
11. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. COVID-19 pandemija valdžiai apsimoka
14. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
15. Dvejopi standartai jau įgriso
16. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
17. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
18. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
19. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
22. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
23. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +9 C

+1 +7 C

 

+3 +9 C

+15 +18 C

+12 +15 C

 

+10 +13 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos