respublika.lt

Signatarų klubo prezidentė Birutė VALIONYTĖ: Lietuvą apgins ne ES, ne NATO, bet Tauta

(0)
Publikuota: 2021 rugsėjo 21 09:40:00, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Birutė Valionytė. Redakcijos archyvo nuotr.

„Respublika" jau yra rašiusi apie signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės atliekamą didžiulį darbą - enciklopedinio fotoalbumo „Didžioji Lietuva" leidybą. Išleistos jau keturios solidžios apimties knygos. Pirmojoje ir antrojoje atspindėtas Lietuvos paveldas, išlikęs Baltarusijos teritorijoje, trečioje - Ukrainos platybėse. Tačiau, prieš pradedant pokalbį apie ketvirtąją knygą, skirtą mūsų paveldui Rusijos Federacijoje, teko atlikti malonią misiją - autorę pasveikinti su aukštu Latvijos Respublikos apdovanojimu.

 


- Latvijos Respublikos prezidentas jus apdovanojo Trijų Žvaigždžių ordinu už nuopelnus Latvijai. Nustebote?

- Man tai buvo labai netikėta. Nemanau, kad nuveikiau kažką labai ypatingo Latvijai. O kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubą su Latvijos Gegužės 4-osios klubu sieja labai glaudūs ryšiai - faktas. Vardan tiesos reikėtų pasakyti, kad ši bendrystė prasidėjo ne nuo klubų susikūrimo, o nuo Atgimimo Lietuvoje ir Latvijoje. Esame broliškos tautos ir iš okupacijos vadavomės kartu. Aš džiaugiuosi, kad Latvija tą įvertino, ir puikiai suprantu, kad šis apdovanojimas per mane, kaip klubo prezidentę, yra įteiktas visam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubui.

- Kol nenukrypome į jūsų kūrybines keliones, norisi paklausti, ką signatarų klubo prezidentė šiandien galvoja apie tai, kas vyksta Lietuvoje ir aplink ją?

- Tokios įtampos valstybėje per šiuos 30 m. dar niekada nebuvo. Šią įtampą lemia veiksniai ir nepriklausantys, ir priklausantys nuo mūsų valdžios veiksmų. Jau pati pandemija kelia įtampą visuomenėje, nes tai sėja baimę ir netikrumo jausmą. Galų gale ji tęsiasi jau beveik dvejus metus ir žmonės pavargo nuo ribojimų. Mes turime išmokti gyventi kartu su šiuo virusu, nes jis niekur nedings. Tokia realybė. Žmogui valdyti virusą yra nelemta. Jis yra ir bus mūsų aplinkoje ir žmogus yra bejėgis prieš jo mutacijas ir jo dauginimąsi. Šioje situacijoje žmogus privalo apsisaugoti. Ir tik tiek.

Kitas dalykas, kaip šį klausimą sprendžia mūsų valdžia, kurią patys išsirenkame. Šioje situacijoje, kaip niekad reikalinga kompetencija valdyti iškilusius iššūkius. Ir štai čia matau mūsų valdžios bejėgiškumą ir nekompetentingumą. Sprendimai dažnai būna neapgalvoti, pavėluoti ir žmonėms nesuprantami. Tas natūraliai kelia visuomenės nepasitikėjimą valdžios sprendimais.

Kitas įtampos židinys visuomenėje yra pabėgėliai. Šią situaciją išprovokavo neapgalvota užsienio politika. Negalime būti šuniuku, kuris loja, kai tik jam pasako. Mes pagaliau turime turėti savo stuburą ir savo politiką, žinoma, suderintą su sąjungininkais. Mūsų užsienio politika turi būti gerai pasverta, o jos pagrindinis tikslas turi būti lietuvių Tautos išlikimo garantas. Esu nustebusi, kad, nors visi valdžios vyrai ir damos žino, jog sienos barjero, išskyrus Nemuną, su Baltarusija ir Rusija nėra, hibridiniam karui - visiškai nepasiruošta. Mūsų valdžia neišmoko dar šviežių Ukrainos pamokų. Ar valdžia vis dar naiviai galvoja, kad užvaldyti kaimyninę valstybę būtinai reikia tankų ir patrankų? Akivaizdu, kad tą padaryti yra daugybė priemonių. Ir tai yra vykdoma kasdien. Mūsų valdžios tikslas turėtų būti sukūrimas sistemos, kuri būtų atspari ir gebanti tam pasipriešinti. Tai yra strategiškai svarbu, mes nors puse žingsnio turime būti priekyje. Pirmiausia tam reikia paruošti visuomenę, ji turi būti atspari visiems iškylantiems iššūkiams. Bet ar tą darome? Jokia valdžia to nedarė ir nedaro. Visos valdžios, kol kas rūpinasi savo išlikimu ir reitingais. Už lietuvių tautos išlikimą ant šios žemės esame atsakingi mes patys ir niekas kitas - čia niekuo nepadės nei NATO, nei ES. Lietuva dabar tikrai gyvena ekstremaliomis sąlygomis.

- Tokiomis sąlygomis ypač svarbu, kad būtų sutarimas tarp valdžios ir visuomenės.

- Ką daro mūsų valdžia? Ji tiesiog nesikalba su žmonėmis. Nustėrau, kai viena ministrė pasakė, kad jie (tai yra protestuotojai prieš pabėgėlių apgyvendinimą jų kaime) trukdo įgyvendinti jų planus. Juk tai rodo, kad ministrė tiesiog „sėdi ne savo rogėse". Ji net nesupranta savo pagrindinės funkcijos. Taip, tas pokalbis yra sunkus ir sudėtingas, bet jis - būtinas. Pasakyti žmonėms, kad mes, t.y. valdžia, neleidžiame rengti mitingo, ir manyti, kad klausimas išspręstas, yra pati didžiausia klaida. Valdžia kalba iš jėgos pozicijų, o tokia kalba neveda į dialogą ir susikalbėjimą. Valdžios veiksmai yra tiesiog nesuprantami, kai jie, „gindami žmogaus teises", brutaliai stumia genderizmo politiką ir kartu riboja visuomenės konstitucines teises į mitingus. Lietuva, mano akimis, pasiekė pavojingą įtampų lygį visuomenėje. Tai yra ilgametės partijų veiklos rezultatas, tiksliau pasakius, partijų nomenklatūros veiklos rezultatas. Lietuvos partinis elitas vis kartoja, kad Lietuvoje yra visiška demokratija. Bet kas galėjo pagalvoti, kad viename iš demokratijos institutų - partijoje - partijos galva gali būti ne renkama, o paskiriama. Juk dabar susidarė partinė oligarchinė sistema, kai net atitinkamoms verslo šakoms yra atstovaujama vis per tas pačias partijas. Ši padėtis atvedė prie to, kad partijoms priklauso gal net nepilni 2 proc. šalies gyventojų. Visuomenė rinkimuose dalyvauja labai vangiai.

- Bet negalima neigti ir to, kad visuomenė bunda ir nenori taikstytis su esamu valdžios diktatu.

- Gerai, kad visuomenė sukruto ir tapo aktyvesnė. Valdžia turi suprasti, kad ji yra atskaitinga visuomenei, o visuomenės pareiga reikalauti šios atskaitomybės. Be to, kiekvienas save gerbiantis politikas visada visuomenės interesus laiko aukštesniais už partijos ar savo asmeninius. Jei ši našta yra per sunki, reikia turėti drąsos pasitraukti, o ne kviestis į talką jėgos struktūras. Niekada nepritariau ir nepritarsiu jokioms riaušėms ir jų kurstymui, bet visuomenė turi konstitucinę teisę išsakyti savo nuomonę ir jokia valdžia negali to uždrausti.

- Na, o dabar pakalbėkime apie kūrybą. Išleidote jau keturias knygas enciklopedinio fotoalbumo „Didžioji Lietuva"...

- Ketvirtąją enciklopedinio fotoalbumo „Didžioji Lietuva" knygą išleidau prieš pat pandemijos pradžią. Joje parodytas išlikęs Lietuvos paveldas Rusijos Federacijoje. Deja, tai iš esmės piliakalniai, nes kitas paveldas neišliko. Piliakalnis baltų kultūroje yra labai svarbi vieta, tai ir gynybinė, ir gyvenamoji, ir sakrali vieta. Rengiant šią knygą vadovavausi Rusijos Federacijos archeologinių paminklų sąvadu, o Karaliaučiaus krašte (Rytų Prūsija) prūsų archeologo Emilio Holako sudarytu žemėlapiu.

Karaliaučiaus krašte nufotografavau visus 155 piliakalnius, kuriuos radau. Neradau pagal jo žemėlapį 5 piliakalnių, 7 yra sunaikinti, dar 7 yra neprieinami, nes yra karinių bazių teritorijoje. Piliakalniai ten neturi jokio statuso ir nėra saugomi. Šiandien šį baltų palikimą saugo tik pati gamta, t.y. miškas ir krūmynai. Bet ir krūmynuose šie nebylūs baltų civilizacijos liudininkai atrodo įspūdingai. Rusijos Federacijos rytinėje dalyje nufotografavau 230 objektų. Tam, kad būtų galima parodyti visą šioje teritorijoje išlikusį mūsų protėvių paveldą, kurį jie čia kūrė ilgus amžius, reikia ne vienos knygos. Tiesiog reikia apsigyventi keletui metų Rusijoje. Aš fotografavau tai, kas yra pasiekiama automobiliu. Rusijos kaimas miršta labai sparčiai, žemė nedirbama, keliai iškart užželia, kai jais nevažinėjama, todėl šis paveldas iš esmės yra pasiekiamas tik pėsčiomis ir raitomis. Čia pagal įstatymą valstybės yra saugomi visi piliakalniai, bet ženklai sukasti tik ant tų, kuriuose archeologai rado slavų kultūrinį sluoksnį.

- Ar, be piliakalnių, dar yra šioje teritorijoje išlikusių mūsų paveldo ženklų?

-Taip, ir labai nemažai. Pirmiausia - žmonių atmintyje. Keliose vietose, kai žmonių paklausiau kelio į piliakalnį, jie atsakė klausimu: „Ar jūs žinote, kad šios žemės - ne rusų, bet lietuvių?" Tai viena. Kitas atvejis yra palikimas architektūroje. Baltų namo gale yra du langai, slavų - trys. Šie namai paprastai nudažyti baltiškomis spalvomis - geltonai, žaliai, vyšnine - tik ne mėlynai. Namai trijų skliautų. Jie būtinai stovi arba kaimo gale, arba šalia - vienkiemyje. Prie šių namų visi sklypai dirbami, būtinai yra šiltnamis ir bent pora ar trys mašinos kieme. Akivaizdu, kad ten gyvena žemdirbiai, būtinai sodyboje yra sodas, bitynas ir gėlės. Tiek, važiuodamas per Rusijos kaimą, matai plika akimi. Šios sodybos taip rėžia akį, kad akivaizdžiai supranti, jog tai civilizacijų susidūrimo liekanos.

Dar vienas mūsų paveldo palikimas yra kalbos reliktai. Pirmiausia galindų gyventoje teritorijoje yra toponimų, hidronimų su šaknimi „gol" ir „lit". Yra net puikus piliakalnis ir Litovsko kaimas prie jo. Kalugos srityje - Galindijos širdyje - vietiniai parodė, kad ant štai to kalnelio yra lietuvių kapai. Dažnai seni vietiniai žmonės dar pamaskvėje tebešneka netaisyklinga rusų kalba, kurioje nėra bevardės giminės. Rusų etnografai nustatė, kad galindų teritorijoje vietiniai žmonės dar tebegroja lietuviška dūdele, kuri jau turi rusišką pavadinimą. Bet ji tokia pati kaip aukštaičių. Taigi, net daugiau kaip po 700 metų mūsų protėvių palikimas vis dar apčiuopiamas. Tik reikia noro jį pamatyti ir atpažinti. Aš esu tikra, kad ši mano knyga padės ugdyti lietuvio savivertę ir meilę Lietuvos žemei.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s