Punsko ir Seinų lietuviškose mokyklose Lenkijoje šios savaitės pradžioje apsilankę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai siūlo į lietuviškų mokyklų Lenkijoje uždarymą žvelgti strategiškai, plačiai ir iš esmės. Pasigirdo ir radikalių siūlymų Lietuvoje veikti pariteto principu.
Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė kelia klausimą, ar Lietuvos valstybė suvokia, kokią reikšmę lietuvių tautai turi Suvalkų trikampio lietuvybės išsaugojimas, ir ar Lietuvos valstybė šiandien turi strategiją šituo klausimu.
"Kaip aš supratau, jos beveik nėra. Panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą kryptys šiuo klausimu yra išskaidytos ir apie strateginius dalykus nei Užsienio reikalų, nei Švietimo ir Kultūros ministerijose šituo klausimu nėra jokių strateginių formuluočių", - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje "Ar išliks lietuviškos mokyklos Lenkijoje?" kalbėjo B. Valionytė.
Jos teigimu, "Lietuva eilinį kartą padarė nuolaidas, o iš Lenkijos pusės tyliai, gražiai, profesionaliai spaudimas mūsų etninėse žemėse vyksta labai aiškus ir akivaizdus".
"Labai svarbu pabrėžti, kad čia yra etninės žemės, ne kažkokios kitos, ne diaspora Lietuvos Lenkijoje, bet etninės lietuvių žemės. Mes turime galvoti, kaip bandyti spręsti šitą klausimą, kaip užkardyti, kad tolesnių veiksmų nebūtų. Turime žinoti vieną elementarų dalyką, kad mokykla nėra vien tik mokymo įstaiga, mokykla yra kultūros židinys, o kada uždarome kultūros židinėlį, kad ir menką, iš karto nutautėjimui atsiveria naujos erdvės", - teigė Signatarų klubo prezidentė.
Signataras Romualdas Ozolas siūlo į trijų Punsko lietuviškų mokyklų uždarymo planus reaguoti juridiniu pagrindu įvykdant pariteto principą, nutraukiant finansavimą lenkiškoms mokykloms Lietuvoje.
"Manau, kad Vyriausybė turi pakankamai jėgų ir galimybių panaudoti tuos pačius metodus, kuriuos naudoja lenkai. Jeigu mes dar turime savigarbos, garbės supratimo, tai mes turėtume šito imtis. Jeigu bus šiandien uždarytos tos lietuviškos mokyklos, mes privalėtume atitinkamai nutraukti finansavimą toms lenkiškoms mokykloms Lietuvoje, kurios yra tokio pat mokinių skaičiaus, kad būtų labai aiškiai pasakyta: kaip ten, taip ir čia", - teigė R. Ozolas.
Antruoju etapu jis siūlo permesti lenkiškų mokyklų finansavimą lietuviškoms, kiek joms trūksta valstybės lėšų.
"Lenkai šitaip elgiasi, Lietuva taip pat privalo tuo pačiu atsakyti. Galų gale visos mokyklos turėtų būti pervestos iš savivaldybių kompetencijos atgal į valstybės žinią. Tiktai valstybinė mokykla galėtų iš esmės spręsti užgriuvusias problemas", - sakė R. Ozolas.
Signataras Bronislovas Genzelis lenkiškų mokyklų Lietuvoje finansavimo perleidimą Lenkijai vadina "valstybės ardymu iš pamatų".
"Jeigu tai būtų priimta praktiškai, tada visos mokyklos, kurios yra Lietuvoje, atsiduria lenkų jurisdikcijoje ir lenkų Švietimo ministerijos. Tai yra valstybės būtent ardymas iš pat pamatų. (...) Su tuo negalima jokiu būdu sutikti. Kiekviena valstybė turi turėti orumą", - kalbėjo B. Genzelis.
B. Valionytės žiniomis, pagal mokinio krepšelio principą Lietuva finansuoja iš viso 48 lenkų mokyklas, lietuvių-lenkų kalbomis mokančių 13 mokyklų, lenkų-rusų - 10 mokyklų, trikalbes lietuvių-lenkų-rusų - 10 mokyklų - iš viso 81 mokyklą. Lenkija pagal tą patį principą finansuoja 5 lietuviškas mokyklas.
"Jeigu skaitai paraidžiui pasirašytą sutartį, tai truputėlį keistokai skamba iš lenkų pusės, kad jiems yra sunki finansinė padėtis ir jie to negali padaryti", - komentavo B. Valionytė.
Ji pabrėžia paradoksalią situaciją: "Lenkijoje šis klausimas yra nuleistas į vietos savivaldos lygį, ir štai yra tokia paradoksali situacija - Punsko valsčiuje praktiškai 90 proc. gyvena lietuvių, vadinasi, tiek taryba, tiek viršaitis yra lietuviai. Ir štai lietuvių rankomis yra uždaromos lietuviškos mokyklos lietuviškame Punsko krašte, etninėse žemėse", - pabrėžė B. Valionytė.
Kaip jau skelbta, kitą savaitę premjeras Algirdas Butkevičius planuoja susitikti su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku ir aptarti lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemas. Apie galimą mokyklų uždarymą premjeras žada kalbėtis ir su Lenkijos vyriausybe.
