Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto ir priėmė iš naujo svarstyti klausimą dėl kainų reguliavimo.
Už tai, kad iš naujo būtų svarstomas įstatymo projektas, balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 41.
„Prezidento nuomone, šio įstatymo paketo dalis, susijusi su maksimalių prekių ar paslaugų kainų reguliavimu valstybės lygio ekstremalios situacijos atveju, nėra suderinama su efektyvia ekonomine politika ir nėra suderinama su šalies Konstitucijos nuostatomis“, – posėdyje antradienį sakė prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
S. Krėpštos teigimu, prezidentas sutinka, kad išskirtiniu atveju, kai įvedama nepaprastoji padėtis, gali kilti būtinybė spręsti dėl kainų reguliavimo, tačiau ekstremalios situacijos metu tai neturėtų būti daroma.
„Maksimalių kainų nustatymas ne monopolinėse rinkose daugeliu atvejų lemia reikšmingus šalutinius efektus, kurie yra netgi didesni už siekiamą naudą. Pirma, kainų reguliavimas gali sukelti prekių ar paslaugų deficitą, nes nustatytos kainos nebūtinai padengia visas gamintojų sąnaudas, kurios kinta kiekvieną dieną“, – sakė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, kainų reguliavimas gali išstumti būtiniausias prekes iš Lietuvos rinkos arba jų tiesiog nebūtų importuojama.
„Antra, kainų reguliavimas skatina šešėlinės rinkos atsiradimą. Staigaus prekių ir paslaugų paklausos išaugimo laikotarpiu metu prekių trūkumas didins vartotojų norą pirkti prekes neoficialiai, o pardavėjus skatins jas parduoti siekiant pasipelnyti“, – sakė S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad kainų reguliavimas yra sudėtingas ir brangus procesas.
„Reguliuojamų kainų apskaičiavimas ir kontrolė pareikalautų reikšmingų viešųjų išteklių, kuriuos turėtų padengti visi mokesčių mokėtojai, o rezultatas, tikėtina, neatpirktų sąnaudų“, – sakė jis.
S. Krėpšta akcentavo, kad Tarptautinis valiutos fondas, Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba „vienareikšmiškai konstatuoja, kad kainų reguliavimas yra nepatartinas įrankis, nes iškraipo rinkos ekonomikos balansą, siunčia klaidinamus signalus, paprastai turi ilgalaikį neigiamą poveikį tiek pasiūlai, tiek ekonomikos funkcionavimui.“
Prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie numato pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.