respublika.lt

Seimo salėje prasidėjo diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo: pristatyti du atskiri projektai

(0)
Publikuota: 2021 birželio 22 16:20:00, Leonardas Marcinkevičius, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Stasio Žumbio nuotr.

Antradienį vykstančiame Seimo plenariniame posėdyje pristatyti du atskiri projektai, kuriais siūloma keisti Konstituciją siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Seimas antradienio posėdyje taip pat turės balsuoti, ar pritarti šių projektų pateikimui bei toliau dėl jų diskutuoti komitetuose.

 

Parlamento pirmininkė Viktorijos Čmilytės-Nielsen pristatė Konstitucijos keitimo projektą, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba.

„Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“, – rašoma Konstitucijos keitimo projekte, kurį antradienį parlamentarams pateikė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, tokia formuluotė leistų bendro sutarimo dėl merų įgaliojimo apibrėžimo nerandantiems parlamentarams įteisinti tiesioginę merų rinkimų tvarką, o tolimesnius pakeitimus dėl mero funkcijų atlikti priimant nebe konstitucines, o Vietos savivaldos įstatymo pataisas.

„Siūloma atlikti minimalius tiesioginių merų rinkimų įteisinimui reikalingus Konstitucijos pakeitimus ir tęsti diskusijas dėl mero ir tarybos tarpusavio santykio, ruošiant atitinkamų įstatymų pakeitimus be didelio laiko spaudimo, paliekant pakankamai laiko diskusijoms“, – iš Seimo tribūnos projektą pristatė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė akcentavo, kad iki 2023 m., kai vyks savivaldos rinkimai, politikams greičiausiai nepavyktų rasti sutarimo dėl mero funkcijų, tačiau, jos nuomone, dabar svarbiausia yra tiesiog įtvirtinti rinkėjams priimtiną mero rinkimo būdą. V. Čmilytė-Nielsen teigia suprantanti, kodėl dalis politikų ir teisininkų nuogąstauja dėl rizikų savivaldos modelio stabilumui, tačiau tuo pačiu akcentavo, kad šiuo metu veikiančio savivaldos modelio politikai taip pat nesiryžo kardinaliai pakeisti, nors tai taip pat esą galėjo padaryti.

„Argumentą dėl nestabilumo aš priimu, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad paskutinį kartą, kai buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai (kaip žinome, prieštaraujant Konstitucijai), mes juos turėjome galiojančius ilgus metus. Tas nestabilumas yra sąlyginis“, – tikino Seimo pirmininkė.

Socialdemokratai siūlo šiuo metu galiojantį savivaldos modelį įtvirtinti Konstitucijoje

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija pristatė pataisas, kuriomis, be rinkimų būdo, taip pat siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo, statusą.

„Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“, – rašoma LSDP projekte.

Projektą parlamento salėje pristatęs LSDP frakcijos narys Eugenijus Sabutis tikino suprantąs, kad šiuo metu galiojantis modelis, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos narys, ir vykdomosios valdžios dalis, sukėlė abejonių Konstituciniam Teismui (KT). Tačiau socialdemokratas pabrėžė, kad tokią nuostatą politikams įrašius į Pagrindinį šalies įstatymą, KT jos kvestionuoti nebegalėtų.

„Puikiai žinau, kad šiuo metu galiojančią vietos savivaldos įstatymo nuostatą paskelbė prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau jūs žinote, kad tai, kas būtų įrašyta į Konstituciją, jau negalėtų būti vertinama Konstitucinio Teismo nutarimais“, – tvirtino E. Sabutis.

Visgi socialdemokratas žadėjo, kad jeigu nutiktų taip, jog LSDP projektas galiausiai Seime būtų atmestas, jis pats palaikytų Seimo pirmininkės projektą, kadangi esą daug didesnė blogybė būtų grįžimas prie senosios tvarkos, kai merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

„Aš sau esu atsakęs į vieną paprastą klausimą: jeigu turime du variantus ir vienas, tarkime, nustoja gyvuoti, tai nužudyti antrą vien tam, kad grįžtume į laikus, kurie buvo iki 2015 metų, kai merus rinkdavo susirinkę 25 nariai, dalindavosi postais ir po vakarinio pasisėdėjimo pranešdavo, kad štai bus žmonės, kurie jus valdys, tai nenorėčiau, kad taip būtų. Vardan politinio susitarimo turėtumėme vieną likusį variantą palaikyti“, – teigė E. Sabutis.

Neradus bendro sutarimo po KT sprendimo, Seimo pirmininkė ėmėsi ieškoti kompromisinės formuluotės

ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkė aiškino, kad siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas opozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje iš karto iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo.

PAPILDYTA

Seime antradienį vykusiame plenariniame posėdyje pateikimo stadiją įveikė tik vienas iš dviejų projektų, kuriais buvo siūloma keisti Konstituciją siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, 1 balsavo prieš ir dar 2 susilaikė.

„Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus savivaldybių merais - Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu", - rašoma Konstitucijos keitimo projekte, kurį antradienį parlamentarams pateikė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, tokia formuluotė leistų bendro sutarimo dėl merų įgaliojimo apibrėžimo nerandantiems parlamentarams įteisinti tiesioginę merų rinkimų tvarką, o tolimesnius pakeitimus dėl mero funkcijų atlikti priimant nebe konstitucines, o Vietos savivaldos įstatymo pataisas.

„Siūloma atlikti minimalius tiesioginių merų rinkimų įteisinimui reikalingus Konstitucijos pakeitimus ir tęsti diskusijas dėl mero ir tarybos tarpusavio santykio, ruošiant atitinkamų įstatymų pakeitimus be didelio laiko spaudimo, paliekant pakankamai laiko diskusijoms", - iš Seimo tribūnos projektą pristatė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė akcentavo, kad iki 2023 m., kai vyks savivaldos rinkimai, politikams greičiausiai nepavyktų rasti sutarimo dėl mero funkcijų, tačiau, jos nuomone, dabar svarbiausia yra tiesiog įtvirtinti rinkėjams priimtiną mero rinkimo būdą. V. Čmilytė-Nielsen teigia suprantanti, kodėl dalis politikų ir teisininkų nuogąstauja dėl rizikų savivaldos modelio stabilumui, tačiau tuo pačiu akcentavo, kad šiuo metu veikiančio savivaldos modelio politikai taip pat nesiryžo kardinaliai pakeisti, nors tai taip pat esą galėjo padaryti.

„Argumentą dėl nestabilumo aš priimu, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad paskutinį kartą, kai buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai (kaip žinome, prieštaraujant Konstitucijai), mes juos turėjome galiojančius ilgus metus. Tas nestabilumas yra sąlyginis", - tikino Seimo pirmininkė.

Socialdemokratų siūlymui palaikymo neužteko

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą susilaukė vos 59 Seimo narių balsų „už", dar 3 balsavo prieš ir 61 susilaikė.
„Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas", - rašoma LSDP teiktame projekte.

Projektą parlamento salėje pristatęs LSDP frakcijos narys Eugenijus Sabutis tikino suprantąs, kad šiuo metu galiojantis modelis, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos narys, ir vykdomosios valdžios dalis, sukėlė abejonių Konstituciniam Teismui (KT). Tačiau socialdemokratas pabrėžė, kad tokią nuostatą politikams įrašius į Pagrindinį šalies įstatymą, KT jos kvestionuoti nebegalėtų.

„Puikiai žinau, kad šiuo metu galiojančią vietos savivaldos įstatymo nuostatą paskelbė prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau jūs žinote, kad tai, kas būtų įrašyta į Konstituciją, jau negalėtų būti vertinama Konstitucinio Teismo nutarimais", - tvirtino E. Sabutis.

Visgi socialdemokratas žadėjo, kad jeigu nutiktų taip, jog LSDP projektas galiausiai Seime būtų atmestas, jis pats palaikytų Seimo pirmininkės projektą, kadangi esą daug didesnė blogybė būtų grįžimas prie senosios tvarkos, kai merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

„Aš sau esu atsakęs į vieną paprastą klausimą: jeigu turime du variantus ir vienas, tarkime, nustoja gyvuoti, tai nužudyti antrą vien tam, kad grįžtume į laikus, kurie buvo iki 2015 metų, kai merus rinkdavo susirinkę 25 nariai, dalindavosi postais ir po vakarinio pasisėdėjimo pranešdavo, kad štai bus žmonės, kurie jus valdys, tai nenorėčiau, kad taip būtų. Vardan politinio susitarimo turėtumėme vieną likusį variantą palaikyti", - teigė E. Sabutis.

Neradus bendro sutarimo po KT sprendimo, Seimo pirmininkė ėmėsi ieškoti kompromisinės formuluotės
ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia - konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai", buvę „tvarkiečiai". Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai", siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus.

Parlamento pirmininkė aiškino, kad siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas opozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje iš karto iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s