Tryliktajame Seime daugiausia mandatų - 50 - turės konservatoriai (06:27)

Sekmadienį Lietuva išsirinko tryliktąjį Seimą - naujos sudėties Tautos atstovybę.

Preliminariais VRK duomenimis, daugiausia mandatų - 50 - būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 32 mandatus, socialdemokratai - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - irgi 13, Laisvės partija - 11, Darbo partija - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas".

Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turi savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Per šiuos rinkimus yra ir daugiau rinkimų tvarkos pasikeitimų. Nuo dviejų iki keturių dienų - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio - pailgėjo balsavimo iš anksto dienų skaičius. Balsuoti namuose galėjo ne tik neįgalieji, bet ir neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys. Taip pat balsuoti namuose galėjo dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai.

G.Landsbergis: lūkestis, kad derybos dėl koalicijos vyktų greitai; pirmiausia išklausysime galimus partnerius

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad tarp konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio pradėta formaliai formuoti koalicija. Nors konservatorių lyderis pripažįsta kol kas nežinąs, kada gali prasidėti realios derybos, tačiau viliasi, kad diskusija vyks sklandžiai ir greitai. G. Landsbergis pabrėžia ir tai, kad pirmiausia konservatoriai sieks išklausyti galimus koalicijos partnerius.

„Sutarėme, kad pradedame kalbėtis, tiesiog, kad formaliai pradedame formuoti koaliciją. (...) Nieko konkretaus, nei (derybų dėl - ELTA) postų, sričių, kol kas nėra, tiesiog formalizavome proceso pradžią", - žurnalistams pirmadienio naktį teigė G. Landsbergis, akcentuodamas, kad pirmiausia bus išklausyti galimi koalicijos partneriai ir jų pamąstymai dėl prioritetinių sričių.

TS-LKD pripažino, kad kol kas negali pasakyti, kada prasidės realios derybos.

„Manau, yra lūkestis, kad neužtruktų visa diskusija ir viskas vyktų sklandžiai, greitai", - patikino jis.

Paklaustas, kokias kertines, prioritetines sritis galėtų išskirti, G. Landsbergis dar kartą patikino kol kas norįs įsiklausyti į galimų partnerių pozicijas.

„Tikrai dar nepradedame formalaus proceso iš tikrųjų dėl to, kad, man atrodo, teisinga, jog partneriai išsisako, tada sėdame žiūrėti, kokios yra atsakomybės. Aš manau, kad svarbiausia yra pradėti nuo pagrindinių darbų, ką kiekvienas mano, kad yra svarbiausia įgyvendinti", - akcentavo jis.

ELTA primena, kad Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", - rašoma paskelbtoje deklaracijoje.

G. Landsbergis teigia nebūgštaująs dėl galimai trapios daugumos: su LSDP bendradarbiavimą norėtų išlaikyti (06.29)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtina nebijąs ganėtinai trapios daugumos, kurią po įvykusių Seimo rinkimų konservatoriams pavyktų suformuoti su dar dviem dešiniosiomis partijomis - Liberalų sąjūdžiu bei Laisvės partija.

„Man atrodo, kad jei bus 74-75 žmonės... Tai yra ganėtinai neblogas skaičius", - po naktinio susitikimo Seime su galimais koaliciniais partneriais žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Iš karto po vidurnakčio Laisvės partijos, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir konservatorių partijos vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

„Mūsų politinė deklaracija kalba apie tai, kad mes svarbiausiems darbams siekiame sutelkti potencialiai platesnį būrį Seimo narių balsų, bet, man atrodo, kad pati idėja yra ta, jog būsimoji Vyriausybė turėtų atstovauti platesniam ratui rinkėjų, nei tai buvo daroma iki šiol", - apie 1 val. nakties teigė G. Landsbergis, neslėpdamas, kad, nepaisant visko, norėtų surasti nekoalicinių bendradarbiavimo su Lietuvos socialdemokratų partija formų.

„Yra įvairių formų. Yra įmanoma sutarti. Tą rodo ir mūsų pavyzdys, kai mes buvome sutarę su „valstiečiais" dėl miškų pertvarkos. Mes, būdami opozicijoje, suderinome ir mūsų požiūriai sutapo. Mes tuomet turėjome prašymą palaikyti mūsų tam tikrus įstatymus ir mes tą palaikymą gavome. Tos formos gali būti labiau formalizuojamos, pristatant tam tikrus darbus, kad mes norime vieną ar kitą įstatymą priimti, kai tam reikalingas platus pritarimas. Su socialdemokratais daugiau nei dvejus metus buvome opozicijoje ir labai dažnai kovojome už tuos pačius dalykus ir vertybes. Aš labai noriu tikėti, kad tam tikri dalykai gali tęstis", - teigė G. Landsbergis.

Konservatoriai ir liberalų partijos paskelbė deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios (00:48)

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

„Lietuva į ketvirtą Nepriklausomos atkurtos Valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai. Mūsų piliečių balsavimas 2020 m. Seimo rinkimuose išreiškė naujos politinės kultūros ir kokybės lūkestį", - rašoma deklaracijoje.

Trijų partijų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama, kad visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę.

„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės. Lietuva bus stipresnė, jei politinės jėgos gebės rasti ilgalaikius susitarimus dėl svarbiausių Valstybės ir visuomenės raidos klausimų. Esame pasiruošę atstovauti visems Lietuvos piliečiams, o ne tik tiems, kurie balsavo už mūsų politines jėgas. Todėl prie sutarimų dėl svarbiausių koalicijos darbų kviesime prisijungti ir kitas parlamentines politines jėgas bei svarstysime įtraukti jų programines idėjas", - teigiama deklaracijoje.

Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija susitiko derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo (papildyta 00:32)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija naktį į pirmadienį susirinko Seime derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo.

Kaip žurnalistams eidamas į Seimą sakė Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas, sutarus formuoti valdančiąją daugumą, premjere taptų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

„Skaičiai rodo tokią aritmetiką, kad, tikėtina, buvusi finansų ministrė gali tapti premjere. Ir mes gal ir jungtumėmės į partnerius, bet reikia kalbėti ne apie postus pirmiausia, o apie darbus. Jeigu iš trijų partijų susideda koalicija, tai iš tikrųjų gana lengva šnekėti, ir kadangi esame gana giminingos partijos, ypač su Laisvės partija, tai man atrodo ir susitarti lengviau bus", - žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Pasak politiko, derybos dėl valdančios koalicijos formavimo gali trukti ilgiau nei viena naktis.

„Tai nėra skubos klausimas. Kadangi darbai truks ketverius metus, tai kartais geriau ilgiau pasišnekėti, ilgiau aiškintis savo skirtumus, savo vienodumus, bet po to dirbti, o ne po to aiškintis, ar tu labiau kairysis, ar tu mažiau kairysis. (...) Yra pandemijos kulminacija. Paradoksalu, kad didžiausi apribojimai prasideda būtent po rinkimų (...)", - kalbėjo liberalas.

Įvardijo prioritetines ministerijas, tikėtųsi Seimo pirmininko posto

Kalbėdamas apie Liberalų sąjūdžio ambicijas, S. Gentvilas teigė, kad partija prioritetą teiktų švietimo, mokslo ir sporto, ekonomikos ir inovacijų bei aplinkos ministrų portfeliams.

„Dėl to kalbėsimės su koalicijos partneriais, kur mes jaučiamės stiprūs. Manau, kad ir sveikatos apsaugoje turime stiprių kandidatų bei aiškią politinę kryptį, kaip užsiimti ne politine sveikatos apsauga, bet iš tikrųjų profesionalia sveikatos apsauga", - akcentavo S. Gentvilas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdis tikriausiai deleguotų ir Seimo pirmininką.

„Visada buvo tokia tradicija, kad iš valdančiųjų antra didžiausia frakcija užima ir Seimo pirmininko postą. Tai reikštų, kad mes, kaip antra didžiausia frakcija koalicijoje, kuri galimai formuotųsi, (...) pretenduoti norėtume ir į Seimo pirmininko postą. Kas visada būdavo tradicija", - teigė S. Gentvilas.

Politiko teigimu, Seimo pirmininko pareigas, jei šios būtų deleguotos Liberalų sąjūdžiui, eitų partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Naujamiesčio-Naujininkų apygardoje laimėjo Ž. Pavilionis (00:32)

Seimo rinkimų antrajame ture Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Žygimantas Pavilionis. Jis nugalėjo Laisvės partijos kandidatą Tomą Vytautą Raskevičių.

Ž. Pavilionis surinko 56,61 proc., o T. V. Raskevičius 35,33 proc. rinkėjų balsų.

Primename, kad pirmajame rinkimų ture Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje apygardoje taip pat laimėjo TS-LKD kandidatas Ž. Pavilionis, surinkęs 31,8 proc. rinkėjų balsų. Tuo tarpu antrąją vietą užėmęs Laisvės partijos kandidatas T. V. Raskevičius pirmajame rinkimų ture surinko 13,81 proc. balsų.

I. Šimonytė: tikiuosi, kad pavyks pasiūlyti ministrų kandidatūras, kurios klausimų prezidentui nekels (papildyta 00:26)

Seimo rinkimus laimėjusios konservatorių partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė tiksi, kad visos kandidatūros, kurias ji galimai teiks prezidentui Gitanui Nausėdai, klausimų pastarajam nesukels.

„Aš esu linkusi klausytis įvairių nuomonių, įskaitant ir Respublikos prezidento. Bet, man atrodo, kad Vyriausybės formavimo procedūros yra tokios, kad pirminė atsakomybė tenka tam, kas siūlo kandidatūras. Mandagu ir etiška aptarti ir pasiderinti, bet tikiuosi, kad pavyks pasiūlyti tokias kandidatūras, kurios didelių klausimų prezidentui nekels",- LRT televizijai vėlų sekmadienio vakarą teigė I. Šimonytė.

Į kokį konkretų skaičių ministerijų galėtų pretenduoti konservatoriai, I. Šimonytė pasakyti negalėjo.

„Nėra tokio skaičiavimo, kad kažkiek ministerijų reikia pasilikti sau. Dėl ko reikia pasilikti sau? Dėl to, kad turėtum kažkokią ministeriją? Man atrodo, kad reikia kalbėti apie darbus, kuriuos reikia padaryti, o tada nutarti, kurios partijos siūlomas žmogus geriausiai galėtų tą darbą atlikti", - teigė konservatorių sąrašo lyderė.

Išryškėjus antrojo Seimo rinkimų turo rezultatams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė, kad imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją.

I. Šimonytė: kiekvienai ministerijai galiu pasiūlyti po kandidatą į ministrus

TS-LKD sąrašo lyderė akcentavo kiekvienai ministerijai jau numačiusi po galimą kandidatą į ministrus. Visgi politikė tikino pasiruošusi išklausyti ir apsvarstyti ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio pasiūlymus.

„Aš esu nusimačiusi žmones, kuriuos galėčiau siūlyti į bet kurią ministeriją, bet, akivaizdu, kad nebus tokios Vyriausybės, kurioje visi ministrai bus TS-LKD deleguoti atstovai", - teigė I. Šimonytė.

„Todėl aš turiu ką pasiūlyti, tačiau su malonumu išklausysiu, ką turės pasiūlyti mano kolegės iš Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos", - pridūrė ji.

Dainavos apygardoje laimėjo ministras A. Palionis (00:21)

Dainavos vienmandatėje apygardoje suskaičiavus laimėjo „socialdarbiečių" kandidatas Andrius Palionis. Už žemės ūkio ministrą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo 60,45 proc. rinkėjų, o už Lietuvos socialdemokratų kandidatę Jūratę Zailskienę 39,55 proc.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo žemės ūkio ministras „socialdarbietis" A. Palionis surinko 27,86 proc. balsų palaikymą, o socialdemokratų kandidatė J. Zailskienė 15,95 proc.

Pasaulio lietuvių apygardoje pirmauja A. Armonaitė (00:11)

Suskaičiavus duomenis iš didžiosios dalies Pasaulio lietuvių apygardos, į priekį išsiveržė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), suskaičiavus 50 atstovybių duomenis iš 51, A. Armonaitė surinko 52,55 proc. balsų ir aplenkė 45,01 proc. rinkėjų balsų gavusią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovę Dalią Asanavičiūtę.

Pirmajame rinkimų į Seimą ture A. Armonaitė surinko 34,90 proc. rinkėjų balsų, tuo tarpu už D. Asanavičiūtę balsavo 25,40 proc. Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įveikė premjerą S. Skvernelį (00:09)

Suskaičiavus duomenis iš beveik visų apylinkių Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje, pergalę įtvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 11 apylinkių duomenis iš 12, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė surinko 64,02 proc. balsų. Jos konkurentas premjeras Saulius Skvernelis turi 33,66 proc. balsų.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus, Senamiesčio-Žvėryno apygardoje laimi V. Čmilytė-Nielsen (00:05)

Suskaičiavus 13 iš 15 apylinkių balsus, Senamiesčio-Žvėryno apygardoje laimi Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ji yra surinkusi 54,07 proc. rinkėjų balsų, jos varžovas, konservatorių kandidatas Mykolas Majauskas pelnė 42,91 proc. rinkėjų balsų.

R. Karbauskis apie ketverius metus Seime: klaidų buvo, jų neįmanoma išvengti (00:04)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad klaidų per ketverius metus parlamente partija neišvengė. Jis taip pat pažymi, kad partijos nariams teko atlaikyti didžiulį spaudimą.

„Ketveri metai tokio spaudimo, koks mums buvo taikomas, propagandinio spaudimo: kaip jį atlaikė Aurelijus Veryga, kaip atlaikė Saulius Skvernelis, kaip atlaikė kiti - apie tai bus galima tiesiog knygas rašyti, ką jiems reikėjo atlaikyti", - spaudos konferencijoje sekmadienį kalbėjo R. Karbauskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, anot jo, paskutinę savaitę pasikeitė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narės Ingridos Šimonytės retorika, kuri, jo teigimu, po ketverių metų kritikos pripažino, kad „valstiečiai" dirbo gerai.

„Be abejonės, tų klaidų yra, buvo, jų neįmanoma išvengti ir niekas niekada jų neišvengs, kad ir kas būtų valdžioje. Bet klausimas yra, koks yra galutinis darbo rezultatas. Jeigu šiandien kas nors išdrįstų pasakyti, kad Lietuvoje ekonominė padėtis yra bloga, kad mes kažką padarėme ne taip. Jūs gi patys girdėjote paskutinę savaitę, kas buvo šnekama Šimonytės, kad viskas, ką mes darėme, yra gerai, kad nieko nebekeis, nors ketverius metus sakė visai priešingai", - tikino jis.

A. Vyšniauskas laimėjo Marijampolės vienmandatėje apygardoje (00:02)

Suskaičiavus duomenis iš visų apylinkių Marijampolės vienmandatėje apygardoje, pergalę įtvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas Andrius Vyšniauskas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis A. Vyšniauskas surinko 51,68 balsų. Jo konkurentas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos narys Dainius Gaižauskas gavo 45,41 proc. balsų.

R. Baškienė laimėjo Šiaulių krašto apygardoje (00:01)

Suskaičiavus duomenis iš beveik visų apylinkių Šiaulių krašto vienmandatėje apygardoje, pergalę įtvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos kandidatė Rima Baškienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 34 apylinkių duomenis iš 35, R. Baškienė surinko 66,69 proc. balsų. Jos konkurentas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis gavo 29,94 proc. balsų.

D. Kreivys laimėjo Verkių apygardoje (00:01)

Verkių vienmandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas Dainius Kreivys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 8 apylinkių duomenis iš 9, D. Kreivys yra surinkęs 64,58 proc. balsų.

Jo konkurentas Laisvės partijos atstovas Gediminas Jaunius turi 31,17 proc. rinkėjų balsų.

R. Karbauskis džiaugiasi „valstiečių" rezultatu (00:00)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (TS-LKD) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia kol kas nematąs poreikio partijos viduje tikrintis pasitikėjimą, nes, pasak jo, partiečiai džiaugiasi „valstiečių" pasiektu rezultatu. Visgi politikas akcentuoja, kad jei partijos požiūris į rinkimų rezultatus pasikeis, tai pasitikėjimas juo, kaip partijos pirmininku, bus tikrinamas.

„Aš kol kas girdžiu, kad visi sakom, jog labai gerai pasirodėme rinkimuose. Jeigu tai pasikeis, tada tikrinsimės", - žurnalistams sekmadienio vakarą sakė R. Karbauskis.

„Tikriausiai nedaug žmonių, kurie tikėjosi, be manęs, kad mes surinksime tiek, nes praėjusių metų gruodžio mėnesį dar buvo tokių kalbų, kad neaišku, kaip bus, buvo tokių kalbų, ar mes iš viso į Seimą pateksime. Visko buvo, bet mes dirbome sąžiningai ir turime rezultatą", - taip pat akcentavo jis.

Paklaustas, ar yra patenkintas dabartiniu rezultatu, R. Karbauskis tikino, kad neturįs kuo skųstis.

R. Karbauskis pripažįsta pralaimėjimą: gyvenimas be vežimo bus lengvesnis (23:59)

„Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta pralaimėjimą Seimo rinkimuose ir pasveikino konservatorių lyderius su laimėjimu. Kita vertus, R. Karbauskis teigia, kad centro dešinės koalicijai Seime dirbti bus sunku.

„Taip, pripažįstu pralaimėjimą, mes neturime iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą (...) Jeigu valdančioji dauguma bus sudaroma iš septyniasdešimt kelių Seimo narių, tai jiems bus labai nelengva. Tai dėl to koalicijos derybos bus įdomios (...) 74 balsų fiziškai užtenka, bet dirbti bus labai sunku. Jūs pamenate kaip mes dirbome, į tualetą žmogus negalėdavo išeiti iš Seimo salės. Tai jeigu jiems taip reikės dirbti, tai tikrai bus sunku", - teigė R. Karbauskis.

Paklaustas, kaip vertina rinkimų rezultatus, R. Karbauskis teigia, kad jis yra patenkintas.

„Mes suprantame, kad jei nebereikės mums to vežimo vežti, kurį vežame, tai mums gyvenimas daug palengvės. Partija per ketverius metus atlaikė propagandinį puolimą, bet vis tiek surinko trisdešimt kelis mandatus ir centro kairė sugebėjo tą spaudimą atlaikyti. Tai nėra prastas rezultatas", - teigė jis.

„Kaunas vienareikšmiškai balsavo už konservatorius, bet bendrai centro kairė su dešiniąja puse turi labai panašiai balsų", - sakė jis.

LVŽS lyderis taip pat viešai pasveikino konservatorių lyderius.

„Aš dabar per jus (žurnalistus - ELTA) perduodu sveikinimus. Sveikinu konservatorių partiją", - sakė jis.

Konservatoriai imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją (papildyta 23:56)

Išryškėjus antrojo Seimo rinkimų turo rezultatams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė, kad imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją.

„Galima taip sakyti", - sekmadienį vėlyvą vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie partijos iniciatyvą formuoti naują parlamento daugumą.

Pasak I. Šimonytės ir TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, dėl valdančiosios koalicijos formavimo pirmiausia bus kalbamasi su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu.

„Skaičiai leidžia skambintis ir pirmąsias kalbas pradėti", - sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderių teigimu, kalbamasi bus su abiem liberaliomis partijomis.

„Pasitikėjimo lygis, kurį sugebėjome sukurti dirbdami opozicijoje tiek su Viktorija (Čmilyte-Nielsen - ELTA) ir jos atstovaujama partija, tiek su Aušrine (Armonaite - ELTA) tikrai leidžia pradėti kalbas, kurios būtų orios, garbingos ir grindžiamos dideliu pasitikėjimo kreditu", - kalbėjo G. Landsbergis.

Vis dėlto TS-LKD lyderiai neatmetė tikimybės dėl kai kurių programinių nuostatų bei palaikymo diskutuoti ir su kitomis politinėmis jėgomis.

„Nematau reikalo pradėti kokių nors kalbų dėl koalicijos, tačiau aš manau, kad mūsų siekis, kurį mes skelbėme prieš pirmąjį turą ir po jo - kad būsimoji koalicija ir Vyriausybė turi girdėti ne tik tuos rinkėjus, kurie balsavo už koaliciją sudarančias partijas.

Mes kviesime kitas politines jėgas, jei jos mato, kad jų darbai arba programinės nuostatos gali būti įgyvendintos, (...) prisidėti prie tų darbų, kurie, mūsų nuomone, yra patys svarbiausi Lietuvai", - teigė G. Landsbergis.

„Tėvynės sąjungai niekada nebūna ramaus laiko bandyti formuoti Vyriausybę"

Kalbėdama apie svarbiausius naujos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos laukiančius darbus, TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė išskyrė kitų metų valstybės biudžetą ir koronaviruso pandemijos valdymo priemones.

„Turbūt, kad Tėvynės sąjungai niekada nebūna ramaus laiko bandyti formuoti Vyriausybę. Juokus padėjus į šoną - yra daug klausimų, kuriuos reikėtų spręsti gana sparčiai. Tai yra kitų metų biudžetas, kuris kelia nemažai klausimų, COVID-19 situacija. (...) Akivaizdu, kad didelės ramybės ta situacija nesuteikia, bet, kita vertus, reikia ir nebėgti įvykiams už akių - kad ir kaip ten būtų, šis Seimas dar dirbs dvi su puse savaitės", - kalbėjo konservatorių sąrašo lyderė.

I.Šimonytė taip pat teigė, kad naujo Ministrų Kabineto nariai turėtų būti kompetentingi, turintys visuomenės pasitikėjimą.

„Kandidatų tikrai turim, bet žiūrėsime, ką gali pasiūlyti ir koalicijos partneriai", - sakė I. Šimonytė.

Kandidate į premjeres konservatorių įvardijama politikė taip pat teigė, kad, jeigu TS-LKD su partneriais formuotų Vyriausybę, pirmiausia imtųsi koronaviruso pandemijos suvaldymo - siektų kalbėtis su mokslininkais ir priimti „įrodymais grįstus sprendimus".

Į naująjį Seimą išrinkta jau 20 parlamentarų (23:51)

Suskaičiavus antrojo Seimo rinkimų turo rezultatus aiškėja, kad į naująjį Seimą jau išrinkta 20 parlamentarų.

Žirmūnų rinkimų apygardoje Seimo nare išrinkta konservatorė Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Justiniškių -Viršuliškių rinkimų apygardoje - konservatorius parlamentaras Paulius Saudargas, Danės apygardoje - irgi TS-LKD iškeltas Arvydas Pocius, Saulės apygardoje - Domas Griškevičius, išsikėlęs pats, Nevėžio rinkimų apygardoje, iškeltas TS-LKD, Bronislovas Matelis, Alytaus apygardoje - išsikėlęs pats Vytautas Bakas, Aukštaitijos apygardoje - „valstietė" Guoda Burokienė, Kuršų apygardoje„ - valstiečių" iškeltas Antanas Vinkus, Žemaitijos šiaurinėje apygardoje - Valius Ąžuolas, iškeltas LVŽS, Telšių rinkimų apygardoje - „darbietis" Valentinas Bukauskas, Radviliškio -Tytuvėnų rinkimų apygardoje -- Antanas Čepononis, iškeltas TS-LKD, Žiemgalos vakarinėje apygardoje - Liudas Jonaitis, iškeltas Lietuvos socialdemokratų partijos, Nalšios šiaurinėje apygardoje - Algimantas Dumbrava, iškeltas LVŽS, Deltuvos pietinėje apygardoje išrinktas Juozas Varžgalys, iškeltas „valstiečių", Sūduvos pietinėje - Kęstutis Mažeka, iškeltas LVŽS, Raudondvario apygardoje išrinktas Viktoras Pranckietis, iškeltas Liberalų sąjūdžio, Garliavos rinkimų apygardoje išrinktas TS-LKD iškeltas Justinas Urbanavičius, Vilkaviškio rinkimų apygardoje - Algirdas Butkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė Lietuvos žaliųjų partija. Marių apygardoje į Seimą išrinkta Ligita Girskienė (LVŽS), Pajūrio - Simonas Gentvilas.

K. Mažeika laimėjo Sūduvos pietinėje apygardoje (23:40)

Suskaičiavus duomenis iš visų apylinkių Sūduvos pietinėje vienmandatėje apygardoje, lyderiu joje tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Kęstutis Mažeika.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, K. Mažeika surinko 57,85 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovą Vaidą Šalaševičių, surinkusį 38,61 proc. balsų.

I. Šimonytė: klausimai dėl vienos lyties asmenų partnerystės, kanapių legalizavimo turėtų būti diskutuojami Seime (23:38)

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad klausimai dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo bei kanapių legalizavimo medicinos ir rekreacijos tikslais turėtų būti aptariami Seime.

„Tai galėtų būti diskutuojama šiame Seime. Yra Seimo narių, kuriems šis klausimas svarbus, jie galėtų inicijuoti šitą klausimą ir ta diskusija Seime galėtų vykti", - žurnalistams sekmadienį sakė I. Šimonytė.

„Vyriausybės programa turėtų kalbėti apie kitus dalykus. Nes jeigu mes turime klausimus, dėl kurių yra skirtingi pasirinkimai skirtingų politikų, matyt, geriausiai centrines nuostatas derinti ten, kur yra tautos atstovybė", - sakė I. Šimonytė.

Siekis įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę ir kanapių legalizavimą medicinos ir rekreacijos tikslais yra įrašytas Laisvės partijos rinkimų programoje.

I. Šimonytė: kitų metų biudžetas kelia nemažai klausimų (23:25)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžeto projektas kelia nemažai klausimų.

„Turbūt kad Tėvynės sąjungai niekada nebūna ramaus laiko bandyti formuoti Vyriausybę. Juokus padėjus į šoną, yra daug klausimų, kuriuos reikėtų spręsti gana sparčiai. Tai ir kitų metų biudžeto, kuris kelia nemažai klausimų, problema, ir COVID situacija, ir šiandien matėme keistesnį atsitikimą, kai per dieną pasikeitė statistika turbūt tik dėl ją skelbiančių institucijų joms žinomų priežasčių, kurias galima įvairiai interpretuoti", - žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Vis dėlto, anot jos, kol darbo nebaigė dabartinis Seimas, situacija gali pasikeisti.

„Tai akivaizdu, kad didelės ramybės ta situacija nesuteikia, bet reikia ir nebėgti įvykiams už akių, kad ir kaip ten būtų, šis Seimas dar dirbs dvi su puse savaitės, kol bus sukviestas naujas Seimas. Per tą laiką dar daug vandens nutekės ir gali ta situacija pasikeisti", - sakė ji.

„Tą perėjimą bet kuriai Vyriausybei gali tekti atlikti visai kitomis sąlygomis negu tai būtų rytoj", - pridūrė I. Šimonytė.

P. Gražulis laimėjo Gargždų apygardoje (23:35)

Suskaičiavus duomenis iš beveik visų apylinkių Gargždų vienmandatėje apygardoje, lyderiu joje tapo savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 24 apylinkių duomenis iš 25, P. Gražulis surinko 53,60 proc. rinkėjų balsų.

Tuo tarpu jo varžovė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Rasa Petrauskienė surinko 42,65 proc. balsų.

G. Landsbergis teigia nematantis būtinybės į koaliciją įtraukti Darbo partiją ar LSDP (23:34)

Seimo rinkimuose didžiausio pasitikėjimo sulaukusios konservatorių partijos lyderis Gabtrielius Landsbergis teigia nematantis poreikio į naują valdančiąją koaliciją įtraukti Darbo partiją ar socialdemokratus.

„Šiandien aritmetiškai koalicijai poreikio įtraukti kitas partijas nematome, tačiau kalbėtis aš tikrai matau poreikį, galimybę ir tikrai neatmesiu, kad mes tą darysime", - teigė G. Landsbergis.

Visgi, jo teigimu, tam tikrą, neformalų bendradarbiavimą su Gintauto Palucko vedamais socialdemokratais jis įsivaizduoja.

„Tikėčiausi, kad yra suderinamumų, jeigu toks interesas būtų iš jų partijos. Lygiai taip pat norėčiau tikėtis palaikymo darbais, kurie atrodytų jiems priimtini, jei mes kalbėtume apie švietimo ar sveikatos apsaugos svarbius darbus, ar jei imtume viešąjį sektorių. Man atrodo, kad čia akcentuojame panašius dalykus ir sutarimo juose tikrai galime rasti net ir nebūnant formaliai kartu koalicijoje ir Vyriausybėje", - sekmadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.

Išryškėjus antrojo Seimo rinkimų turo rezultatams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė, kad imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją.

Jonavos apygardoje išrinktas E. Sabutis (23:17)

Jonavos vienmandatėje apygardoje į parlamentą išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Eugenijus Sabutis. Socialdemokratas, surinkęs 64,81 proc. palaikymą, nugalėjo „socialdarbietį" ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių. Pastarasis, preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, surinko 35,19 proc. balsų.

Po Seimo rinkimų pirmojo rinkimų turo, daugiausiai - 33,07 proc. - šioje apygardoje balsų surinko LSDP kandidatas E. Sabutis. Antroje vietoje su 17,86 proc. palaikymu liko ekonomikos ir inovacijų ministras „socialdarbietis" R. Sinkevičius.

I. Šimonytė: kitų metų biudžetas kelia nemažai klausimų (23:25)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžeto projektas kelia nemažai klausimų.

„Turbūt kad Tėvynės sąjungai niekada nebūna ramaus laiko bandyti formuoti Vyriausybę. Juokus padėjus į šoną, yra daug klausimų, kuriuos reikėtų spręsti gana sparčiai. Tai ir kitų metų biudžeto, kuris kelia nemažai klausimų, problema, ir COVID situacija, ir šiandien matėme keistesnį atsitikimą, kai per dieną pasikeitė statistika turbūt tik dėl ją skelbiančių institucijų joms žinomų priežasčių, kurias galima įvairiai interpretuoti", - žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Vis dėlto, anot jos, kol darbo nebaigė dabartinis Seimas, situacija gali pasikeisti.

„Tai akivaizdu, kad didelės ramybės ta situacija nesuteikia, bet reikia ir nebėgti įvykiams už akių, kad ir kaip ten būtų, šis Seimas dar dirbs dvi su puse savaitės, kol bus sukviestas naujas Seimas. Per tą laiką dar daug vandens nutekės ir gali ta situacija pasikeisti", - sakė ji.

„Tą perėjimą bet kuriai Vyriausybei gali tekti atlikti visai kitomis sąlygomis negu tai būtų rytoj", - pridūrė I. Šimonytė.

A. Armonaitė: manau, kad mes laimėjome rinkimus (23:13)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako Laisvės partijos pasirodymą Seimo rinkimuose vertinanti gerai, o paklausta, ar mano partiją laimėjus rinkimus, atsakė teigiamai.

„Aš manau, kad mes laimėjome rinkimus. Mes vertiname savo rezultatą gerai, tai yra mūsų pirmi rinkimai. Mes labai džiaugiamės, kad mus išgirdo žmonės. Ir ta drąsia programa, kurią kažkas vadina radikalia, o aš manau tokia labai civilizuotai valstybei tinkama liberalios partijos programa žmonės patikėjo. Ir nesvarbu, kiek vienmandačių galiausiai kris į Laisvės partijos sąskaitą, mes bendrai gerai vertiname pasirodymą", - spaudos konferencijoje sekmadienį kalbėjo ji.

Visgi A. Armonaitė teigė apgailestaujanti, kad ne visiems žmonėms buvo sudaryta galimybė balsuoti ir tikisi, kad tai nepasikartos.

„Rinkimai, nors ir pandemijos sąlygomis, manau, buvo sklandūs. Aš apgailestauju, jog ne visiems žmonėms buvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Tikiuosi, kad tai niekada nepasikartos. Mes, Laisvės partija, vykdėme aktyviai kampaniją tiek lauke, kiek tai buvo įmanoma gatvėje, tiek online. Tai buvo mūsų pagrindiniai kanalai ir, manau, rezultatas yra neblogas", - sakė A. Armonaitė.

Laisvės partijos lyderė pažymėjo, kad jei partija gaus pasiūlymą prisidėti prie centro dešinės koalicijos - jį noriai svarstys. A. Armonaitė taip pat pabrėžė, kad partija nevykdo jokių derybų su Darbo partija.

G. Paluckas: po pirmo rinkimų turo atsigavome ir antrajame parodėme, ką sugebame (23:09)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad socialdemokratų pasirodymą antrajame rinkimų ture, pirminiais duomenimis, galima vertinti teigiamai. LSDP pirmininkas taip pat akcentuoja, kad nereikia skubėti daryti išvadų, dėl ko socialdemokratams šių metų Seimo rinkimai nepasisekė taip, kaip tikėtasi.

„Pagal tai, ką matome dabar, iš tikrųjų situaciją galim vertinti visai neblogai, aišku, reikia skaičiuoti iki galo, ir visas apylinkes suskaičiavę, galėsime džiaugtis, o kai kas galbūt ir nelabai. Bet situaciją vertiname gerai. Po pirmo turo tam tikro emocinio šoko tikrai atsigavome ir antrame ture parodėme, ką galime, ką sugebame", - LSDP būstinėje surengtoje konferencijoje sekmadienio vakarą teigė G. Paluckas.

LSDP pirmininkas teigė, kad jau pirmadienį prasidės pokalbiai su į Seimą patekusiais socialdemokratų kandidatais.

„Mes jau rytoj kalbėsime su naujos frakcijos nariais, kuriuose komitetuose jie dirbs, ką darysime su biudžetu, su biudžeto deficitu ir kitais dalykais, kas iš tikrųjų aktualu žmonėms, o savo reikalus mes išsispręsime per ateinančius kelis mėnesius ir kitų metų gegužės mėnesį suvažiavimo metu", - tikino G. Paluckas

Jis taip pat akcentavo, kad nereikia skubėti daryti išvadų dėl prastų rinkimų rezultatų.

„Nereikia skubėti su išvadomis, ypač, kai dar yra emocijų pats sūkurys, tas išvadas reikia labai gerai pasvarstyti, subrandinti, pasverti ir tada pagalvoti, koks kieno buvo indėlis", - teigė jis.

G. Paluckas, spaudos konferencijoje paklaustas, ar pralaimėjęs vienmandatėje Utenos rinkimų apygardoje svarstytų pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų, dėl klausimo pyktelėjo ir teigė, kad socialdemokratų pasirodymas antrajame rinkimų ture buvo neblogas.

„Aš nežinau, jūs norite, kad pasitraukčiau? Jūsų klausimai tokie keisti, kad man sunku suvokti, ar jūs nesidžiaugiate, kad socialdemokratams antrame ture sekasi, ar jūs kažko norite manęs paklausti. Aš jau esu atsakęs ne kartą į tuos klausimus. Mes įvertinsime, koks kieno indėlis buvo padarytas", - sakė G. Paluckas.

„Kai iš 12 laimi 6 apygardas, aš manau, kad tai yra labai neblogas pasirodymas. Tai antrą turą mes galime svarstyti, visa kita įvertinsime tada, kai ateis tam laikas - kitų metų gegužės mėnesį", - pridūrė jis.

G. Jaunius nusileidžia D. Kreiviui (23:03)

Suskaičiavus duomenis iš trečdalio apylinkių Verkių vienmandatėje apygardoje, kol kas stipriai pirmauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas Dainius Kreivys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 6 apylinkių duomenis iš 9, D. Kreivys yra surinkęs 64,97 proc. balsų.

Jo konkurentas Laisvės partijos atstovas Gediminas Jaunius turi 30,79 proc. rinkėjų balsų.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus, Trakų-Vievio apygardoje laimi K. Vilkauskas (23:02)

Suskaičiavus 31 apylinkės (iš 34) balsus, Trakų-Vievio apygardoje laimi socialdemokratų partijos kandidatas Kęstutis Vilkauskas, šiuo metu turintis 54 proc. balsų

Jo varžovė, su Liberalų sąjūdžiu kandidatuojanti Trakų rajono merė Edita Rudelienė yra surinkusi 43,39 proc. balsų.

Suskaičiavus pusę apylinkių premjeras nusileidžia R. Morkūnaitei-Mikulėnienei (22:51)

Suskaičiavus duomenis iš 6 apylinkių (iš viso - 12), Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje kol kas įtikinamai pirmauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kol kas R. Morkūnaitė-Mikulėnienė surinko 60,26 proc. balsų. Jos konkurentas premjeras Saulius Skvernelis turi 37,27 proc. balsų.

A. Butkevičius laimėjo Vilkaviškio apygardoje (22:48)

Suskaičiavus duomenis iš beveik visų apylinkių Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, pergalę įtvirtino Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 42 apylinkių duomenis iš 43, A. Butkevičius surinko 54,28 proc. balsų.

Jo konkurentas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Smirnovas surinko 42,41 proc. rinkėjų balsų.

Savo apygardoje laimėjęs V. Ąžuolas: partijos pasirodymą rinkimuose vertinu gan gerai (22:41)

Žemaitijos-Šiaurinėje vienmandatėje apygardoje laimėjęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Seimą Valius Ąžuolas teigia šios pergalės tikėjęsis, o partijos pasirodymą rinkimuose vertina ganėtinai gerai.

„Tikėjausi, nes ir didelis žmonių buvo palaikymas, ir daug darbų buvo nuveikta per tuos ketverius metus", - Eltai teigė jis, pridurdamas, kad partijos rezultatus rinkimuose vertina gerai.

„Sakyčiau, gan gerai vertinčiau. Kad ir kaip būtų, kaip valdančioji partija, tai daugybėje rinkimų valdantiesiems sunkiai sekdavosi didelį skaičių mandatų gauti, tai vertinant iš tos pusės, neblogai", - sakė V. Ąžuolas.

Jis teigė ir toliau norįs dirbti Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), kur dirbo pastaruosius ketverius metus.

Kalbėdamas apie galimas koalicijų kombinacijas, V. Ąžuolas buvo linkęs palaukti galutinių rinkimų rezultatų.

„Sunku dar būtų spėlioti, dar reikėtų palaukti galutinių duomenų. Politikoje kartais taip įvyksta, kad tie, kur atrodo, negali eiti, būna, kad eina. Dabar matyti, kad bus „auksinių" balsų klausimas, net ir kelis balsus turinti partija gali daug visko gauti", - teigė jis.

Kaip rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, V. Ąžuolas, suskaičiavus balsus iš visų apylinkių, surinko 62,02 proc. balsų. Jo konkurentas Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Tomas Martinaitis surinko 34,50 proc. rinkėjų balsų.

A. Butkevičius laimėjo Vilkaviškio apygardoje (22:48)

Suskaičiavus duomenis iš beveik visų apylinkių Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, pergalę įtvirtino Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 42 apylinkių duomenis iš 43, A. Butkevičius surinko 54,28 proc. balsų.

Jo konkurentas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Smirnovas surinko 42,41 proc. rinkėjų balsų.

Raudondvario apygardoje laimėjo V. Pranckietis (22:38)

Suskaičiavus balsus iš visų apylinkių, su Liberalų sąjūdžiu rinkimuose dalyvaujantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Raudondvario apygardoje laimėjo prieš socialdemokratų partijos kandidatę Ramintą Popovienę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, V. Pranckietis surinko 50,01 proc. rinkėjų balsų, R. Popovienė - 47,07 proc. balsų.

Į Seimą grįžta buvęs Seimo narys J. Urbanavičius (22:35)

Į naują Seimą sugrįžta buvęs Seimo narys konservatorius Justinas Urbanavičius. Tai rodo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai.

J. Urbanavičius, preliminariais duomenimis, laimi rinkimus Garliavos rinkimų apygardoje. Už jį atiduota per 52 proc. balsų,o jo konkurentas socialdemokratas Paulius Visockas pelnė beveik 45 proc. balsų. Tačiau kol kas trūksta duomenų iš vienos rinkimų apygardos.

J. Urbanavičius - buvęs 2008 -2012 kadencijos Seimo narys. Jis buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

V. Čmilytė-Nielsen: su Laisvės partija sutartume žmogaus teisių klausimais, su konservatoriais turime bendrą požiūrį į švietimą (22:34)

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tuo atveju, jei po antrojo Seimo rinkimų turo paaiškės, kad centro dešinė turės pakankamai mandatų formuoti valdančiąją daugumą, Liberalų sąjūdis su Laisvės partija sutartų žmogaus teisių klausimais, o su konservatoriais - švietimo.

„Matau sąlyčio taškų tiek su viena, tiek su kita politine jėga. Su Laisvės partija, matyt, sutartume žmogaus teisių klausimais, su konservatoriais turime daug bendrų požiūrių į švietimą, kitose srityse taip pat. Tikrai matau galimybę kalbėti apie konkrečius programinius dalykus, jei šį vakarą rinkėjų pasitikėjimas lems, kad centro dešinė turės pakankamai daug mandatų, kad formuotų valdančiąją daugumą", - žiniasklaidai sekmadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat pakartojo, kad partija po antrojo turo tikisi mandatų skaičių padvigubinti.

Per pirmąjį turą partija užsitikrino 6 Seimo nario mandatus.

Negalutiniais duomenimis, Dainavos apygardoje pirmauja ministras A. Palionis (22:33)

Dainavos vienmandatėje apygardoje suskaičiavus didžiąją dalį (41 iš 44) apylinkių rezultatų, užtikrintai pirmauja „socialdarbiečių" kandidatas Andrius Palionis. Už šį politiką, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, kol kas balsavo 60,90 proc. rinkėjų, o už o socialdemokratų kandidatę Jūratę Zailskienę 39,10 proc.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo žemės ūkio ministras „socialdarbietis" A. Palionis surinko 27,86 proc. balsų palaikymą, o socialdemokratų kandidatė J. Zailskienė 15,95 proc.

Telšių apygardoje laimėjo Darbo partijos kandidatas V. Bukauskas (22:32)

Telšių vienmandatėje apygardoje laimėjo Darbo partijos kandidatas Valentinas Bukauskas. Jis nugalėjo Centro partijos - tautininkų kandidatą Algirdą Bacevičių.

V. Bukauskas surinko 49,99 proc., o A. Bacevičius 46,39 proc. rinkėjų balsų.

Primename, kad pirmajame rinkimų ture Telšių vienmandatėje apygardoje taip pat laimėjo Darbo partijos kandidatas V. Bukauskas, surinkęs 26,22 proc. rinkėjų balsų, o antrąją vietą užėmęs A. Bacevičius surinko 15,14 proc. rinkėjų balsų.

V. Ąžuolas laimėjo Žemaitijos-Šiaurinėje apygardoje (22:23)

Žemaitijos-Šiaurinėje vienmandatėje apygardoje Seimo rinkimų antrajame ture įtikinamai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Valius Ąžuolas.

Kaip rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, V. Ąžuolas, suskaičiavus balsus iš visų apylinkių, surinko 62,02 proc. balsų. Jo konkurentas Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Tomas Martinaitis surinko 34,50 proc. rinkėjų balsų.

S. Skvernelis apie koaliciją tarp LVŽS ir TS-LKD: nemanau, kad ji galima (22:22)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos (LVŽS) sąrašo lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad jis nepritartų LVŽS koalicijai su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija.

„Aš asmeniškai ne, bet vardan tos Lietuvos, gal partijų pirmininkai ir sėstų prie stalo, kažkokioje situacijoje. Situacija nėra palanki ir matome, kas darosi aplinkui. Bet nemanau, kad tai yra tokia situacija, kuomet reikėtų kalbėti apie kažkokią plačią tėvynės gelbėjimo koaliciją", - žiniasklaidai sakė S. Skvernelis.

Šilutės apygardoje užtikrinai pirmauja Z. Balčytis (22:22)

Šilutės vienmandatėje apygardoje suskaičiavus didžiąją dalį (33 iš 37) apylinkių rezultatų, užtikrintai pirmauja „socialdarbiečių" kandidatas Zigmantas Balčytis. Už šį politiką Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, kol kas balsavo 63,74 proc. rinkėjų, o už konservatorių kandidatę Sandrą Tamašauskienę - 36,26 proc.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Sandra Tamašauskienė gavo 23,99 proc. dalyvavusių rinkėjų palaikymą. Tuo tarpu „socialdarbiečių" kandidatas Zigmantas Balčytis 19,50 proc.

G. Paluckas Utenoje lenkia E. Pupinį (22:09)

Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje, suskaičiavus didžiąją dalį apylinkių rezultatų, kol kas Seimo rinkimų antrajame ture laimi Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Jis Utenoje varžosi su konservatoriumi Edmundu Pupiniu.

26 iš 32 apylinkių duomenimis, G. Paluckas turi 50,34 proc. rinkėjų palaikymą, o E. Pupinis - 47,65 proc.

Suskaičiavus beveik visus balsus, Raudondvario apygardoje laimi V. Pranckietis (22:07)

Suskaičiavus 24 (iš 26 apylinkių) balsus, Raudondvario apygardoje laimi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, su Liberalų sąjūdžiu kandidatuojantis V. Pranckietis yra surinkęs 50,24 proc. rinkėjų balsų, jo varžovė, socialdemokratų partijos kandidatė Raminta Popovienė - 46,91 proc. rinkėjų balsų.

A. Veryga: nepavydžiu politinei daugumai, kuri formuos Vyriausybę (22:07)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako manąs, kad dirbti opozicijoje nebūtų sunkiau nei valdančiojoje daugumoje. Jis taip pat pažymi, kad ketveri buvimo ministru metai jam nebuvo lengvi.

„Ne, tikrai nebus sunku. Aš kaip tik manau, kad tai yra daug lengvesnė pozicija, negu būti valdančiojoje daugumoje, ir man tie ketveri metai nebuvo labai lengvi. Nuo pirmųjų savaičių aš turėjau tikrai labai intensyvų politinį laikotarpį, ir buvau pirmasis, kurį interpeliavo Seimas. Na, galiu pasakyti, kad ir kaip būtų opozicijoje, tikrai nebus sudėtingiau, negu buvo mano pozicijoje. Tai čia bent jau iš mano taško vertinant", - 15min. sekmadienį kalbėjo ministras.

Be to, A. Veryga pridūrė, kad nepavydi politinei daugumai, kuri formuos Vyriausybę.

„Jeigu aplinkybės susiklostys taip, kad kita politinė dauguma formuos Vyriausybę, formuos daugumą, tai tikrai nepavydžiu jiems, visiškai nuoširdžiai. Nes niekam pasaulyje dabar nėra lengva, nebus lengva ir Lietuvoje. Juo labiau nebus paprasta, matyt, ir pažadus pildyti, tuos, kurių buvo pridalinta. Ir kalbant apie laisvę ir mažiau draudimų, kaip matome, virusas plinta. Aš abejoju, ar kas nors išdrįs aukoti žmonių gyvybes ir nesiimti tokių priemonių, kurios tikrai nepatiks visuomenei", - teigė jis.

R. Tamašunienė tiki pergale, J. Džiugelis dar laukia rezultatų iš didžiųjų apylinkių (22:04)

Kol kas Nemenčinės apygardoje stipriai pirmaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Rita Tamašunienė tikisi joje laimėti.

„Tikiuosi laimėti, bet vis tiek reikia sulaukti visų rezultatų, apylinkių yra daug daugiau nei 8. Vėliausiai ateina didžiųjų, Vilniaus apylinkių rezultatai, bet kol kas tokiomis visomis optimistinėmis nuotaikomis štabe esame ir gyvename", - LRT radijui sakė R. Tamašunienė.

Kalbėdama ji užsiminė ir apie galimybę būti mišrioje parlamentarų grupėje.

„Kol kas mes matome savo narių buvimą Seime ir yra dar toks formatas kaip Mišri parlamentarų grupė. Matysime, kaip dėliosis koalicija, tikrai nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes pirmiausia pažiūrėsime, kaip dėliosis dauguma ir opozicija", - sakė kandidatė, pridurdama, kad partijos palikti neketina.

„Aš ne iš tų žmonių, kurie laksto po partijas, kaip dabar madinga pasibaigiant kadencijai Seime. Manau, kad surasime, kaip atsinaujinsime, pasikeisime, kokią strategiją surasime", - LRT radijui teigė R. Tamašunienė.

Kitas kandidatas Nemenčinės apygardoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Justas Džiugelis vis dėlto vylėsi, kad situacija dar pasikeis.

„Puikiai jaučiuosi, ta pati tendencija, kaip ir pirmajame ture, ypač mažosiose apylinkėse ponia Rita pirmauja. Labai tikiuosi, kad antro turo istorinis aktyvumas nulems rezultatus mano naudai", - LRT radijui sakė J. Džiugelis.

Jo nuomone, rezultatai priklausys nuo didžiųjų apylinkių.

„Manau, kad vienareikšmiškai gali pasikeisti rezultatai. Viskas priklausys nuo didžiųjų apylinkių (...), bet iš esmės, sprendžiant iš to, kad ypatingai didelis aktyvumas buvo būtent Nemenčinės apygardoje, labai tikiuosi, kad naujakuriai ir žmonės, norintys pokyčių, balsavo teisingai", - teigė J. Džiugelis.

Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, R. Tamašunienė yra surinkusi 76,31 proc. balsų, o J. Džiugelis - 23,69 proc.

Seimo narys A. Dumbrava jau beveik yra ir naujame Seime (22:00)

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, „valstiečių" frakcijoje dirbantis Algimantas Dumbrava tikriausiai užsitikrino dar vieną kadenciją Seime.

Nalšios šiaurinėje apygardoje šis buvęs „tvarkietis", preliminariais duomenimis, nurungė „darbietį" Rimvydą Podolskį.

Kol kas dar trūksta balsavimo duomenų iš kelių apylinkių, tačiau tai rinkimų rezultatų ryškiai neturėtų pakeisti.

Šiaulių krašto vienmandatėje R. Baškienė išsiveržė į priekį (21:58)

Suskaičiavus duomenis iš 29 apylinkių (iš viso - 35), Šiaulių krašto vienmandatėje apygardoje kol kas įtikinamai pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos narė Rima Baškienė.

Kol kas R. Baškienė surinko 67,54 proc. balsų. Jos konkurentas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis turi 29,35 proc. balsų.

Biržuose laimi kontroversiškai vertinamas V. Valkiūnas (21:53)

Suskaičiavus daugiau nei pusę - 39 iš 44 - apylinkių Sėlos vakarinėje rinkimų apygardoje Biržuose balsų, panašu, kad į Seimą biržiečiai deleguos parlamentaro patirties jau turintį, kontroversiškais pasisakymais garsėjantį buvusį miesto merą Valdemarą Valkiūną.

Pastarasis antrajame rinkimų ture varžosi su konservatorių deleguotu kandidatu Matu Maldeikiu.

36 apylinkių duomenimis, V. Valkiūnas turi 56,5 proc. rinkėjų palaikymą, o M. Maldeikis - 39,61 proc.

R. Šimašius: tikiuosi, kad antrajame ture Laisvės partija iškovos dar kelis mandatus (21:46)

Vilniaus meras, Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas Remigijus Šimašius sako, kad antrajame Seimo rinkimų ture partija turėtų iškovoti dar kelis mandatus.

„12 Laisvės partijos narių yra išėjusių į antrą turą, tai nors esu Vilniaus meras ir labai norėčiau Vilniui didžiausios sėkmės, čia situacija sudėtingiausia, nes atotrūkis kai kur gana didelis, bet tikiuosi, kad ir Vilniuje vienas kitas bus išrinktas. Manau, kad Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje bus laimėjimas, neabejoju, kad Aušrinė Armonaitė Pasaulio lietuvių apygardoje turėtų būti išrinkta, Kaune tikiuosi, kad kandidatas laimės. Manau, kad keletą turėsime", - žiniasklaidai sekmadienį sakė R. Šimašius.

Tiesa, jo teigimu, apie postus dar anksti kalbėti.

„Apie postus per anksti kalbėti, nes šiandien labai aiškiai pasimatys, kokia yra proporcija, ar apskritai bus galimybė formuoti koaliciją. Aišku, kad nebūsime didžiausia frakcija Seime, tai natūralu, kad turėsime sulaukti kvietimo arba nekvietimo iš tos partijos, kuri laimės daugiausiai. Be abejo, norėtume dalyvauti programos realizavimo pozicijoje", - sakė R. Šimašius.

Seimo narys V. Ąžuolas - arti naujos kadencijos (21:40)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas "valstietis" Valius Ąžuolas tikriausia pateks ir į naujos kadencijos Seimą.

Jis pirmauja Žemaitijos-šiaurinėje rinkimų apygardoje (63,21 proc.), nurungęs antroje vietoje likusį socialdemokratą Tomą Martinaitį.

Tačiau tai dar ne visi rinkimų rezultatai, jie gauti iš 44 apylinkių, kol kas trūksta duomenų iš 4 apylinkių.

Pirmieji rinkimų rezultatai palankūs dabartiniams Seimo nariams, nes matome nemažai jų pavardžių tarp pirmaujančių kandidatų. Tai, pavyzdžiui, Seimo nariai Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis, Rita Tamašunienė, Arvydas Nekrošius, Tomas Tomilinas, Algimantas Dumbrava ir kiti.

LVŽS lyderių nuotaikos po rinkimų pakilios: viliasi gerų rezultatų Kaune (21:30)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad pasibaigus antrajam rinkimų turui nuotaikos pakilios. Pasak jų, sėkmės atveju LVŽS diskusijas dėl galimų koalicijų pradės pirmadienį.

„Tai kuomet visi išsimiegos, pamatys rezultatus visi, tuomet ir prasidės visos diskusijos. Gal ir diskusijų nereikės, gal rinkėjai nuspręs, kad jų net nereikia (...) Naktimis sprendimus (valdžia. - ELTA) priiminėjo prieš dešimt metų. Jei taip pat bus, matyt, jie pakartos šią naktį", - šaržavo premjeras.

„Naktimis sprendimų nepriiminėjame", - LVŽS rinkimų štabe jam pritarė R. Karbauskis.

S. Skvernelis neprognozavo, ar laimės kovą Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje.

„Valstiečių" atstovui Vilniuje sunku laimėti, bet pamatysime rezultatus. Sunku prognozuoti rezultatus, reikia palaukti rezultatų, nėra čia ko užsiiminėti prognozėmis. Palaukime porą valandų", - teigė premjeras.

R. Karbauskis taip pat pasidžiaugė rinkėjų aktyvumu.

„Pirmiausia norisi padėkoti žmonėms, kurie atėjo į rinkimus, nes rinkimų aktyvumas antrame ture buvo didesnis nei 2016-aisiais. Mes žinome, kokia situacija su koronavirusu, nepaisant to, žmonės ėjo balsuoti, tai reiškia, kad jiems svarbu, kokia bus valdžia. Kokia ji bus, paaiškės po dviejų valandų", - teigė jis.

Abu LVŽS lyderiai tikino, kad nuotaikos po rinkimų pakilios. Premjeras taip pat pasveikino Kauno krepšinio klubo „Žalgiris" gerbėjus su pergale prieš Vilniaus „Rytą".

„Pirmiausia sveikiname visus su "Žalgirio" pergale (...) Mano nuotaikos labai geros, manau, ir Ramūno neblogos", - sakė S. Skvernelis.

„Dar nesimato Kauno rezultatų, o jų labai norėtųsi", - teigė LVŽS pirmininkas.

Raudondvario apygardoje V. Pranckietis kol kas pralaimi (21:27)

Suskaičiavus balsus iš 17 apylinkių iš 26, Raudondvario apygardoje šiuo metu laimi socialdemokratų partijos kandidatė Raminta Popovienė.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už ją balsavo 49,51 proc. rinkėjų, tuo metu su Liberalų sąjūdžiu kandidatuojantis dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, dabartiniais duomenimis, turi 47,43 proc. balsų.

Vilkaviškio apygardoje pirmauja A. Butkevičius (21:19)

Suskaičiavus duomenis iš 36 apylinkių (iš viso - 43), Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje kol kas pirmauja Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius.

A. Butkevičius iki šiol surinko 54,57 proc. balsų. Jo konkurentas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Smirnovas kol kas turi surinkęs 42,53 proc. rinkėjų balsų.

A. Armonaitė tikisi Laisvės partijos pergalių bent keliose vienmandatėse apygardose (21:03)

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė po antrojo rinkimų turo tikisi laimėti bent keletą mandatų Vilniuje, taip pat viliasi Silvos Lengvinienės pergalės Kaišiadoryse.

„Vis tiek pavyks mums laimėti bent kelias vienmandates. Sunku tikriausiai kalbėti apie visas, bet kai kurias, tikiuosi, pavyks. (...) Na, žinoma, kad aš tikiuosi Pasaulio lietuvių palaikymo, nes ten ir pirmavau, ir kiek pirminiai duomenys leidžia manyti, dabar pirmauju. Vilniuje irgi turime net devynias (apygardas - ELTA), tai tikimės laimėti kai kur. Kaišiadoryse mūsų Laisvės partijos kandidatė irgi labai daug dirbo - tikimės pergalės ir ten", - LRT radijui teigė ji.

A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad Pasaulio lietuvių apygardoje rungiasi su stipria varžove.

„Mes žinome, kad ne viską VRK (Vyriausioji rinkimų komisija - ELTA) spėja suvesti, turime kai kuriuos duomenis iš vietos, kurie leidžia mums matyti, kad aš laimiu. Bet pažiūrėsime netrukus. Tikrai konkurentė labai stipri ir, manau, kova bus taškas į tašką", - teigė ji.

Anot jos, rinkimų kampanijoje buvo padaryta viskas, kas buvo galima.

„Padarėme ką galėjome. Aš pati jaučiuosi padariusi ką galėjusi. Daug bendravome su žmonėmis tiesiog gatvėje, skrajutes dalinome prie prekybos centrų, tiesiog čia, Vilniuje. Taip pat nuotoliniu būdu bendravome su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Nesinorėjo iškart pulti kažkaip kalbėti, ar eisite į koaliciją, ar ne, nes antras rinkimų turas buvo labai svarbus, pusė Seimo nebuvo išrinkta, buvome susikoncentravę į kampaniją ir pasižiūrėsime, kaip pasisekė", - LRT radijui sakė A. Armonaitė.

Ji teigė matanti save centro dešinės koalicijoje.

„Centro dešinės valdančiąja dauguma save tikrai matytume, turime prioritetus, kuriuos siektume įtraukti į koalicijos programą, jie yra komunikuojami visą laiką nuo partijos įsteigimo. Jei būtų toks kvietimas, žinoma, kad svarstysime", - teigė „Laisvės partijos" lyderė.

V. Uspaskichas: geriau paaukosime ministrų postus, bet galėsime įgyvendinti rinkimų programą (20:56)

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad su visomis centro-dešinės politinėmis partijomis jo vedama politinė jėga gali kalbėtis apie rinkimų programos įgyvendinimą. Iš galutinių Seimo rinkimų rezultatų V. Uspaskichas sako besitikįs, kad žmonės išsirinks geriausiai jiems atstovaujančią valdžią.

„Sergu" už tai, kad žmonės pasirinktų tokią valdžią, kuri jiems reikalinga ir nepeiktų jos ketverius metus", - sekmadienį laukdamas antro turo rezultatų Laisvės TV sakė V. Uspaskichas.

Darbo partijos lyderis taip pat teigė, kad su visomis centro-dešiniųjų partijomis galima kalbėtis.

„Jeigu bus apylygiai, bus galima kalbėti ir su vienais, ir su kitais. (...) Tik apie programą, programinius nuostatus", - kalbėjo V. Uspaskichas.

Jis nepanoro kalbėti apie tai, kas iš „darbiečių" galėtų užimti ministrų postus.

„Apie ministrus ir personalijas visiškai nekalbame dabar. Jei kalbėsime dabar, tai tik apie programinius nuostatus, o paskui tik apie personalijas ir postus. Su vienu ar dviem ministrais tikrai nepavyks įgyvendinti jokios programos, todėl čia geriau paaukosime ministrų (postus - ELTA), bet tegul daugiau punktų duoda iš programos (įgyvendinti - ELTA)", - teigė V. Uspaskichas.

Pirmuoju Seimo rinkimų turu Darbo partija užsitikrino 9 Seimo nario mandatus. Antrajame Seimo rinkimų ture parlamentaro mandato siekia du Darbo partijos atstovai.

Pirmieji rinkimų rezultatai: pirmauja "valstiečių" kandidatai (21:10)

Pirmieji antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai gali pradžiuginti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Rezultatai, gauti iš dalies rinkimų apylinkių, rodo, kad šios partijos kandidatai pirmauja 18 rinkimų apygardų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai pirmauja 6 rinkimų apygardose. Socialdemokratams gerai sekasi 8 rinkimų apygardose.

Tačiau kol kas sudėtinga būtų daryti laimėjimo prognozes, nes jas gali pakoreguoti didžiųjų miestų balsavimas. Jų balsavimo rezultatai dar nepasiekė VRK, tradiciškai per rinkimus jų reikia laukti ilgiausiai.

Pirmieji rezultatai palankūs dabartiniams Seimo nariams, nes matome nemažai jų pavardžių tarp pirmaujančių kandidatų. Tai, pavyzdžiui, Seimo nariai Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis, Rita Tamašunienė, Arvydas Nekrošius ir kiti.

R. Požėla: rinkimai vyko gana ramiai

Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad Seimo rinkimai, tiek pirmas, tiek antras turai vyko gana ramiai.

Tuo jis pasidžiaugė spaudos konferencijoje, surengtoje sekmadienį vakare užsidarius rinkimų apylinkėms.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė palinkėjo rinkimų komisijoms sklandaus ir korektiško rezultatų skaičiavimo.

Ji tikisi pirmųjų rinkimų rezultatų sulaukti labai greitai, ypač iš mažųjų rinkimų apylinkių, nes yra tik vienas rinkimų biuletenis.

VRK pirmininkės preliminariais duomenimis, Seimo rinkimuose iki 20 val., pridėjus išankstinį balsavimą, balsavo 39,70 proc. rinkėjų.

Ikiteisminių tyrimų dėl rinkimų pažeidimų nepradėta

Rinkimų dieną, iki 20 val., gautas 31 pranešimas dėl galimų rinkimų pažeidimų, daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskr. - 15, Tauragės apskr. - 6, Kauno apskr. - 4, Klaipėdos ir Alytaus apskr. - po 3. Sekmadienį ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Išankstinio balsavimo metu buvo gauti 35 pranešimai, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai - dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise Tauragės apskr. ir bandymo apvogti sostinės Lukiškių aikštėse įrengtą išankstinio balsavimo punktą.

Policijos vertinimu, rinkimai praėjo pakankamai ramiai, ypatingų įvykių neužfiksuota, policija aktyviai reagavo į gaunamus iškvietimus, pagal iš anksto sudarytus maršrutus dirbo ir patruliavo prie rinkiminių komisijų.

Antrojo rinkimų į Seimą turo dieną „Baltosios pirštinės" iš piliečių sulaukė daugiau kaip 80 pranešimų apie galimus pažeidimus, 200 galimų pažeidimų fiksavo organizacijos stebėtojai rinkimų apylinkėse ir jų išorėje. Bent šešis kartus rinkimų stebėtojai kreipėsi į policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo. Apie galimą papirkimą organizacija sulaukė 11 pranešimų, kurių dalis buvo nepagrįsti.

Rinkimų apylinkėse dažniausiai pastebėtos netaisyklingai užplombuotos ar visai neužplombuotos balsadėžės, rinkimų komisijų nariai ne visada naudojo asmens duomenų apsaugą užtikrinantį rinkėjų sąrašo antdėklą, rinkėjai eidavo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų apylinkėse ir jų prieigose rasta agitacinės medžiagos, o viduje kartais nebuvo dėvimos asmens apsaugos priemonės.

Pirmojo turo klaida dėl balsavimo organizavimo saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, panašu, kad buvo ištaisyta, tačiau „Baltąsias pirštines" pasiekė pranešimai dėl negalėjimo pasinaudoti rinkimų teise užsienyje. Dešimtys Australijos lietuvių kreipėsi, nes negavo biuletenių arba juos gavo per vėlai, kad nėra galimybių jų balsų laiku pristatyti į atsakingą užsienio atstovybę. Organizacijos teisininkai VRK pateikė grupinį skundą, siekiant, kad kitų rinkimų metu būtų atsižvelgta į Pasaulio lietuvių balsavimo problemas.

Rinkimų dieną piliečiai pranešė apie agitacijos draudimo pažeidimus. Dažniausiai pranešama apie skleidžiamą ar matomą politinę reklamą socialiniuose tinkluose, internetiniuose portaluose, taip pat rinkėjai kreipiasi dėl lauko reklamos stendų, kurie gali likti ir agitacijos draudimo metu.

Palyginus pranešimų apie galimus pažeidimus skaičius su pirmuoju rinkimų turu, galima daryti išvadą, kad rinkimai įvyko skaidriai ir sklandžiai. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų ataskaitos rodo, kad antrajame ture galimų pažeidimų fiksuojama tik kas penktoje apylinkėje. Pirmojo turo metu problemų rasta kas trečioje apylinkėje.

Užsidarė balsavimo apylinkės, pradedami skaičiuoti balsai

Sekmadienio vakarą, 20 valandą, užsidarė Seimo rinkimų balsavimo apylinkės. Rinkimų komisijos nariai pradeda skaičiuoti rinkėjų balsus. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė tikisi, kad apie vidurnaktį jau paaiškės, kas pateko į tryliktąjį Seimą.

Seimo rinkimuose iki 20 val. balsavo 27,36 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 38,65 proc. rinkėjų

Sekmadienį vykusiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 20 val. savo balsą atidavė 27,36 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., balsavo 38,65 proc. rinkėjų. Antrasis rinkimų į Seimą turas baigėsi, skaičiuojami rinkėjų balsai.

2016 m. iki 20 val. savo valią buvo pareiškę 31,84 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinį balsavimą - 37,85 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsavo Nemenčinės apygardos ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos rinkėjai.

„Baltosios pirštinės": balsavimas vyko sklandžiau nei pirmajame Seimo rinkimų ture

Antrojo rinkimų į Seimą turo dieną „Baltosios pirštinės" iš piliečių sulaukė daugiau kaip 80 pranešimų apie galimus pažeidimus, 200 galimų pažeidimų fiksavo organizacijos stebėtojai rinkimų apylinkėse ir jų išorėje. Bent šešis kartus rinkimų stebėtojai kreipėsi į policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo. Apie galimą papirkimą organizacija sulaukė 11 pranešimų, kurių dalis buvo nepagrįsti.

Rinkimų apylinkėse dažniausiai pastebėtos netaisyklingai užplombuotos ar visai neužplombuotos balsadėžės, rinkimų komisijų nariai ne visada naudojo asmens duomenų apsaugą užtikrinantį rinkėjų sąrašo antdėklą, rinkėjai eidavo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų apylinkėse ir jų prieigose rasta agitacinės medžiagos, o viduje kartais nebuvo dėvimos asmens apsaugos priemonės.

Pirmojo turo klaida dėl balsavimo organizavimo saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, panašu, kad buvo ištaisyta, tačiau „Baltąsias pirštines" pasiekė pranešimai dėl negalėjimo pasinaudoti rinkimų teise užsienyje. Dešimtys Australijos lietuvių kreipėsi, nes negavo biuletenių arba juos gavo per vėlai, kad nėra galimybių jų balsų laiku pristatyti į atsakingą užsienio atstovybę. Organizacijos teisininkai VRK pateikė grupinį skundą, siekiant, kad kitų rinkimų metu būtų atsižvelgta į Pasaulio lietuvių balsavimo problemas.

Rinkimų dieną piliečiai pranešė apie agitacijos draudimo pažeidimus. Dažniausiai pranešama apie skleidžiamą ar matomą politinę reklamą socialiniuose tinkluose, internetiniuose portaluose, taip pat rinkėjai kreipiasi dėl lauko reklamos stendų, kurie gali likti ir agitacijos draudimo metu.

„Baltųjų pirštinių" komanda aktyviai konsultavo rinkėjus įvairiais klausimais - gauta beveik 100 skambučių. Rinkėjai teiravosi dėl F5 formos pildymo, agitacijos internetinėje erdvėje ir lauko stendų su politine reklama, balsavimo patekus į saviizoliaciją, savo rinkimų apylinkės adreso, buvo rinkėjų, nežinojusių, kad jų apygardoje nėra antrojo rinkimų turo.

Palyginus pranešimų apie galimus pažeidimus skaičius su pirmuoju rinkimų turu, galima daryti išvadą, kad rinkimai įvyko skaidriai ir sklandžiai. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų ataskaitos rodo, kad antrajame ture galimų pažeidimų fiksuojama tik kas penktoje apylinkėje. Pirmojo turo metu problemų rasta kas trečioje apylinkėje.

Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės" yra pirmoji ir vienintelė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje, siekianti užtikrinti skaidrius rinkimus bei stiprinti pilietinę visuomenę.

Seimo rinkimuose iki 19 val. jau balsavo 26,56 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 37,85 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 19 val. savo balsą atidavė 26,56 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 37,87 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau vėliau prie balsadėžių neskubėjo rinktis. Tuomet iki 19 val. savo valią buvo pareiškę 30,53 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinį balsavimą - 36,54 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos rinkėjai.

Seimo rinkimuose iki 18 val. jau balsavo 25,17 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 36,46 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 18 val. savo balsą atidavė 25,17 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 36,46 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau vėliau prie balsadėžių neskubėjo rinktis. Tuomet iki 18 val. savo valią pareiškė 28,61 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (proc.) rinkėjai.

Seimo rinkimuose iki 17 val. jau balsavo 23,34 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 34,63 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 17 val. savo balsą atidavė 23,34 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 34,63 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau pavakarę tapo pasyvesni. Tuomet iki 17 val. savo valią pareiškė 26,41 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (45,92 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (41,63 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (25,20 proc.) rinkėjai.

Dėl rinkimų balsavimo pažeidimų pradėti du ikiteisminiai tyrimai

Nuo spalio 19 d. 7 val., kuomet prasidėjo Seimo rinkimų antrojo turo išankstinis balsavimas, iki spalio 25 d., pagrindinės balsavimo dienos, 16 val., policija gavo 57 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus.

Kaip praneša Policijos departamentas, per šį laikotarpį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.

Daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities - 26, Tauragės apskrities - 9.

Sekmadienį, rinkimų dieną, policija jau gavo 22 pranešimus, ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, dėl įtartinų asmenų ar automobilių prie rinkimų apylinkių, galimo rinkėjų papirkinėjimo.

Dėl kai kurios gautos informacijos yra renkama papildoma medžiaga, tikslinamos aplinkybės.

Seimo rinkimuose iki 16 val. jau balsavo 21,42 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 32,71 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 16 val. savo balsą atidavė 21,42 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 32,71 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau pavakarę pradėjo atsilikti. Tuomet iki 16 val. savo valią pareiškė 23,89 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (43,22 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (39,15 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (23,21 proc.) rinkėjai.

L. Matjošaitytė apie skundus rinkimų dieną: VRK sulaukė beveik pusės tūkstančio skambučių

Sekmadienį vykstančiuose Seimo rinkimuose fiksuoti rinkimų agitacijos draudimo pažeidimai, nusiskundimas, esą rinkėjams trukdoma patekti į rinkimų apylinkes, bei kad VRK trumpojo numerio operatoriams jau teko atsakyti į kone pusę tūkstančio skambučių, sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„VRK šiandien gavo apie tris dešimtis įvairių pranešimų dėl galimų rinkimų įstatymo pažeidimų. Daugiausiai pranešimų gauta dėl galimos rinkimų agitacijos socialiniuose tinkluose, tarp jų ir dėl mokamų įrašų socialinių tinklų paskyrose bei įrašų uždarose (socialinių tinklų - ELTA) grupėse. Taip pat dėl dalijimosi rinkimų biuletenių nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Gauta pranešimų dėl publikacijų elektroniniuose laikraščiuose. Tiesa, tos agitacijos yra paskelbtos iki agitacijos draudimo pradžios. Dar turime kelis pranešimus dėl išorinės politinės reklamos", - sekmadienį vykusioje VRK spaudos konferencijoje teigė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, būta ir „įdomesnių" nusiskundimų.

„Pranešta, kad prie rinkimų apylinkės yra vykdomas remontas ir galimai rinkėjams yra trukdoma patekti į balsavimo patalpą. Vėliau išsiaiškinome, kad nėra trukdoma patekti", - sakė VRK vadovė.

L. Matjošaitytės teigimu, susilaukta skundų ir dėl vykdomo balsavimo namuose.

„Taip pat gavome pranešimų, kad rinkimų komisijų nariai, kuomet buvo vykdomas balsavimas namuose, atvyko ne pagal grafiką. Stebėtojai informavo, kad nesuspėja paskui komisijų narius. Kad rinkimų komisijų nariai nedėvi arba kad netinkamai dėvi asmens apsaugos priemones", - detalizavo L. Matjošaitytė.

Ji taip pat pranešė, kad sekmadienį iki 15 val. paskambinę VRK trumpuoju numeriu informacijos teiravosi ar skundus deklaravo beveik pusė tūkstančio piliečių.

„VRK turi trumpąjį informacinį telefono numerį - 1855. Šiandien iki 15 val. gauta 470 skambučių. 270 teiravosi bendros informacijos apie rinkimus, 70 - kontaktinės informacijos ir keliolika buvo skundų dėl rinkimų apylinkių komisijų darbo", - teigė L. Matjošaitytė.

Seimo rinkimuose iki 15 val. jau balsavo 19,47 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 30,76 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 15 val. savo balsą atidavė 19,47 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 30,76 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai iki šiol balsavo aktyviau, tačiau pradėjo atsilikti. Tuomet iki 15 val. savo valią pareiškė 21,14 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (40,71 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (36,70 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (21,37 proc.) rinkėjai.

Seimo rinkimuose iki 14 val. jau balsavo 17,34 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 28,63 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 14 val. savo balsą atidavė 17,34 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 28,63 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai iki šiol balsavo aktyviau, tačiau pradėjo atsilikti. Tuomet iki 14 val. savo valią pareiškė 18,08 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (37,73 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (34,25 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (19,40 proc.) rinkėjai.

Seimo rinkimuose iki 13 val. jau balsavo 15,06 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 26,36 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 13 val. savo balsą atidavė 15,06 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 26,36 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 13 val. savo valią pareiškė 14,58 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (34,32 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (31,65 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (17,24 proc.) rinkėjai.

Seimo rinkimuose iki 12 val. jau balsavo 12,43 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 23,72 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 12 val. savo balsą atidavė 12,43 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 23,72 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 12 val. savo valią pareiškė tik 10,88 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (30,96 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (28,45 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (14,98 proc.) rinkėjai.

Baltosios pirštinės: rinkimų rytą užfiksuoti galimo rinkėjų papirkimo atvejai

Nuo 7 valandos ryto prasidėjusį antrojo Seimo rinkimų turo balsavimą stebi šimtai nepriklausomų „Baltųjų pirštinių" stebėtojų. Per pirmąsias keturias balsavimo valandas aplankyta 90 rinkimų apylinkių ir sulaukta virš 20 rinkėjų pranešimų apie galimus pažeidimus. Stebėtojai jau penkis kartus kreipėsi į Lietuvos policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo atvejų Vilniaus regione, sakoma „Baltųjų pirštinių" pranešime.

Rinkimų stebėtojai apylinkėse pastebėjo netaisyklingai užplombuotų balsadėžių, ne visur rinkimų komisijų nariai naudoja asmens duomenų apsaugą užtikrinančius rinkėjų sąrašų antdėklus, rinkėjai ne po vieną eina į balsavimo kabinas, taip pat nemažai atvejų, kur apylinkėse neatsakingai dėvimos ar nedėvimos asmens apsaugos priemonės.

Stebėtojai renka informaciją, ar apylinkės yra pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims. Nepritaikytų apylinkių - bent ketvirtadalis, o detali informacija apie jas bus perduota Lietuvos negalios organizacijų forumui.

Piliečiai rinkimų savaitgalį praneša ir apie agitacijos draudimo pažeidimus. Užfiksuoti atvejai, kai dalijamasi politine reklama socialiniuose tinkluose. Išorinė politinė reklama, pakabinta iki agitacijos draudimo laikotarpio, gali likti ir jo metu - dažnai piliečiai nepagrįstai praneša apie didžiuosius lauko stendus, kurie gali kabėti ir rinkimų dieną.

„Baltųjų pirštinių" atstovai ragina rinkėjus atsakingai dalyvauti balsavime - su savimi būtinai atsinešti asmens tapatybės dokumentą, apsauginę veido kaukę ir nuosavą rašiklį, rekomenduotina mėlyną gerai rašantį tušinuką. Pastebėjus galimus rinkimų pažeidimus, piliečiai kviečiami apie juos pranešti tinklalapyje arba susisiekus telefono numeriu 863313177.

Seimo rinkimuose iki 11 val. jau balsavo 9,36 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 20,65 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 11 val. savo balsą atidavė 9,36 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 20,65 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 11 val. savo valią pareiškė tik 6,78 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (26,75 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (25,60 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (12,36 proc.) rinkėjai.

VRK pirmininkė: išankstinio balsavimo aktyvumas gerokai didesnis nei 2016 metų Seimo rinkimų antrajame ture

Šių metų antrojo Seimo rinkimų turo išankstinio balsavimo aktyvumas buvo gerokai didesnis nei 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, rodo VRK duomenys. Šiais metais balsą antrajame rinkimų ture iš anksto atidavė 11,29 proc. rinkėjų, o 2016 metais - 5,95 proc. rinkėjų.

„Kalbant apie išankstinį balsavimą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, antrajame rinkimų ture balsavo 11,29 proc. rinkėjų. Iš anksto savivaldybėse, kitose papildomai įrengtose patalpose balsavo 159 367 rinkėjai, specialiuose punktuose - 12 326 rinkėjai, namuose - 89 258. Iš viso per 260 tūkst. rinkėjų", - VRK surengtoje spaudos konferencijoje informavo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkės teigimu, 2020 m. Seimo rinkimų antrajame rinkimų ture iš anksto balsavo šiek tiek mažiau nei 20 tūkst. rinkėjų nei šių metų pirmajame rinkimų ture.

„Lyginant su pirmuoju rinkimų turu, tai 0,35 proc. mažiau balsavo antrajame rinkimų ture, kalbant apie išankstinį balsavimą", - teigė ji.

Visgi L. Matjošaitytė akcentuoja, kad, lyginant su 2016 metų išankstiniu balsavimu antrajame Seimo rinkimų ture, šiuo metų Seimo antrojo turo aktyvumas gerokai didesnis.

„Jeigu šį skaičių palygintume su 2016 m., tai matytume, kad antrajame rinkimų ture 2020 metų spalio mėnesį Seimo rinkimuose balsavo gerokai daugiau rinkėjų, kadangi 2016 metais antrajame rinkimų ture iš anksto balsavo 5,95 proc. rinkėjų", - sakė L. Matjošaitytė.

Mobiliuose punktuose balsavo 1300 saviizoliacijoje esančių rinkėjų

VRK pirmininkė taip pat informuoja, kad šių metų Seimo rinkimų naujove - mobiliaisiais balsavimo punktais - antrajame rinkimų ture pasinaudojo 1300 saviizoliacijoje esančių asmenų.

„VRK duomenimis, iš anksto galimybe balsuoti specialiai įrengtuose išankstinio balsavimo mobiliuose punktuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose pasinaudojo per 1300 rinkėjų, VRK duomenimis, balsavimui namuose registravosi 871 asmuo", - teigė L. Matjošaitytė.

Seimo rinkimuose iki 10 val. jau balsavo 6,04 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 17,33 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 10 val. savo balsą atidavė 6,04 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 17,33 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 10 val. savo valią pareiškė tik 3,43 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nalšios pietinės apygardos (22,47 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (22,35 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (9,70 proc.) rinkėjai.

Seimo rinkimuose iki 9 val. jau balsavo 3,11 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 14,40 proc. rinkėjų

Antrajame Seimo rinkimų ture iki 9 val. savo balsą atidavė 3,11 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą - 11,29 proc., jau balsavo 14,40 proc. rinkėjų.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 9 val. savo valią pareiškė tik 1,3 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nalšios pietinės apygardos (20,26 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (19,38 proc.) rinkėjai. Pasyviausi - Panerių-Grigiškių apygardos (7,54 proc.) rinkėjai.

Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime - dvigubai didesnis nei 2016 m. Seimo rinkimų

Seimo rinkimų antrajame ture balsuojant iš anksto savo valią pareiškė 260 951, arba 11,29 procento, rinkėjų, pranešė VRK.

Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime yra smarkiai didesnis. Tuomet savo valią iš anksto pareiškė 141 864 rinkėjai, arba 5,95 procento rinkėjų.

Iš 2 310 860 balsavimo teisę turinčių rinkėjų iš anksto balsavo 159 367, balsavimo teise namuose pasinaudojo 89 258. Specialiuose punktuose balsavo 12 326 rinkėjai.

VRK pateiktais duomenimis, aktyviausiai išankstinio balsavimo metu balsavo Nalšios pietinės apygardos (17,66 proc.) ir Sėlos vakarinės apygardos (16,52 proc.) rinkėjai. Mažiausiai aktyvūs buvo Panerių-Grigiškių apygardos (4,98 proc.) rinkėjai.

Per antrąjį rinkimų turą sekmadienį rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Savo Seimo narį rinks 68 vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjai. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą

Informacija

Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.

Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Remiantis spalio 11 d. Seimo rinkimų pirmojo turo vienmandatėse rinkimų apygardose preliminariais rezultatais, daugiausia - 35 rinkimų apygardose pirmauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - 13 apygardų, Liberalų sąjūdžio - 5, Socialdemokratų partijos - 4 apygardose, save išsikėlę kandidatai - irgi 4 apygardose, Socialdemokratų darbo partijos - 2 apygardose. Po vieną lyderiaujantį kandidatą turi partija „Laisvė ir teisingumas", Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir Darbo partija.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Kadangi šiemet rinkimai vyksta siaučiant koronaviruso pandemijai, einant balsuoti reikia pasiimti ne tik asmens dokumentą, bet ir imtis atsargos priemonių - dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

Pamiršusiems atsinešti rašymo priemones balsavimo vietoje bus suteikiamos daugkartinės, kurias rinkimų komisijų nariai reguliariai dezinfekuos.

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turi savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Primename, kad spalio 18 d. VRK sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

VRK preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų - 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai" gali gauti 16 mandatų. Parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis - 6 mandatus.

Visa naujojo Seimo sudėtis paaiškės po antrojo rinkimų turo.