Diskusijoje dalyvavęs Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas Seimo nariams patikslino, kokie baudų dydžiai šiuo metu numatyti už narkotinių medžiagų turėjimą ir kartu akcentavo, jog tai yra pačios griežčiausios baudos visoje ES.

„Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje yra griežčiausios bausmės už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, konkrečiai už jų platinimą tarp visų ES valstybių (...) įsivaizduokime: 2 gramai heroino – 8 metai laisvės atėmimo, 20 gramų amfetamino taip pat 8 metai. Griežtos bausmės rezultato neduoda. Bylų turime daug, bet ir teistų asmenų daug“, – diskusijos metu kalbėjo A. Gutauskas.

Tuo tarpu Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas aiškino, kad dėl dažnų teisės aktų pokyčių Lietuvoje susiklostė padėtis, kuomet apskritai tapo sudėtinga nustatyti, koks proporcingas ir adekvatus baudų dydis turėtų būti taikomas, nusikaltimus lyginant pagal jų sunkumą.

„Tiek Administracinių nusižengimų kodeksas, tiek Baudžiamasis kodeksas pas mus šiek tiek išbalansuotas, kadangi įvairių straipsnių daugkartiniai keitimai įvairių veikų, padarė tai, kad ta nusikalstama veika ar teisės pažeidimas pagal sunkumą nedera su bausme“, – tvirtino G. Ivanauskas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Gražina Belian parlamentarams paaiškino, kodėl, jos nuomone, sprendžiant dėl narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, jų negalima skirstyti į lengvuosius ir sunkiuosius narkotikus.

„Mes negalime skirstyti narkotinių medžiagų į lengvas medžiagas ir sunkias medžiagas. Visos medžiagos sukelia priklausomybę. Antras dalykas, labai sunku būtų pačiai visuomenei nusiųsti žinutę, kad mes kalbame apie kažkokios vienos medžiagos dekriminalizavimą“, – parlamentarams kalbėjo G. Belian.

Visgi ji patikslino, kad būtent kanapės yra ta medžiaga, kurią dažniausiai vartoja jauni asmenys, o į priklausomybę jau linkę asmenys pasirenka kitas medžiagas.

„Jeigu mes kalbame apie vaikus ir jaunimą, tai dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės, o jeigu apie priklausomus žmones, kuriems reikalinga pagalba, tai visai kita grupė narkotinių ir psichotropinių medžiagų“, – sakė G. Belian.

Jai pritarė ir Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, kartu pabrėžęs, jog problema yra bet kokios psichotropinės medžiagos vartojimo peraugimas į priklausomybę.

„Man keista girdėti skirstymus lengvi narkotikai, sunkūs narkotikai. Čia kaip lengvas ar sunkus nėštumas, arba jis yra, arba jo nėra (...) bėda yra ne vienkartinis vartojimas, o tai, kada iš eksperimentinio vartojimo pereinama į priklausomybę“, – sakė klinikinės toksikologijos gydytojas.

Visgi jis akcentavo, kad vien teisiniai pokyčiai savaime neišspręs priklausomybės problemos, o kartu yra būtinas ir priklausomybių gydymo užtikrinimas.

„Dekriminalizacija nėra stebuklas, nors ir turi būti padarytas. Jeigu apsiriboji tik dekriminalizacija, reikalai gali pakrypti blogąja linkme (...) reikėtų imti arba visą orkestrą, arba neimam nieko. Jeigu imam, tai su gydymo elementu“, – mano R. Badaras.

Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė birželio pradžioje Eltai teigė, kad tikisi, jog parlamentarai dekriminalizavimo projektą spės priimti dar iki šios Seimo sesijos pabaigos. Frakcijos narės Morganos Danielės inicijuotame projekte, kuriuo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), numatytos baudos nuo 20 eurų už pirmąjį nusižengimą, o už pakartotinį iki 200 eurų maksimalus baudos dydis.