Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Kartu siūloma papildyti kitus Konstitucijos straipsnius, susijusius su savivaldybės mero instituto įvedimu.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą siūloma nustatyti, kad vienas savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas savivaldybės tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Šis tarybos narys būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje visų tos savivaldybės rinkėjų tiesiogiai.

Konstitucijoje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybų narius ir savivaldybių merus - Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, pagal įstatymą ketveriems metams rinktų Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Priėmus šias Konstitucijos pataisas, tikimasi dar labiau įtraukti  gyventojus į savivaldos reikalų tvarkymą.

Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo projektu siekiama pašalinti vietos savivaldos teisinio reguliavimo spragas ir neapibrėžtumą, įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT)  2021 m. balandžio 19 d. sprendimą. KT paskelbė, kad Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų svarbiausiosios nuostatos, susijusios su savivaldybių merų rinkimais ir įgaliojimais, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d.

E. Sabutis: Konstitucijos pataisų patobulintas projektas bus teikiamas rudenį

Konstitucijos pakeitimo projekto vienas iš iniciatorių Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis teigia, kad projektas patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir bus teikiamas svarstyti Seimui rudens sesijoje.

"Naujai registruotas Konstitucijos pakeitimo projektas bus pateiktas per pirmuosius ateinančios rudens sesijos posėdžius. Seimui pritarus po pateikimo, jis suspės prisijungti prie Seimo pirmininkės pateikto projekto, kad būtų svarstomi kartu parlamento komitetuose. Juk toks buvo ir pirminis tikslas. Pateikime kartu, o svarstymo stadijoje išgryninsime geriausią variantą, kuris tiks visoms frakcijoms. Deja, tuo metu valdantieji pasuko kitu keliu – pritarė tik savam, o socialdemokratų grąžino tobulinti“, − sako Seimo narys E. Sabutis.

Praėjusioje pavasario sesijoje įvykę balsavimai, pasak socialdemokrato, atskleidė tai, jog valdančioji dauguma nėra nusiteikusi eiti į kompromisą su visomis Seimo frakcijomis. Jo teigimu, valdantieji praktiškai uždarė duris plačiam pozicinių ir opozicinių frakcijų sutarimui dėl tiesioginių merų rinkimų, o jo reikės, nes vien, kad konstitucinės pataisos būtų priimtos reikia mažiausiai 94 parlamentarų balsų tiek pirmojoje priėmimo stadijoje, tiek – antrojoje.

„Žiūrint procedūriškai viskas yra teisėta ir teisinga, nes Seimo nariai apsisprendė balsuodami ir tokia buvo Seimo valia, tačiau šalia procedūrinių ir teisinių aspektų labai svarbus yra ir moralinis aspektas. Opozicijos teiktam variantui savo pritarimą išreiškė tiek prezidentas, tiek visus merus vienijanti – Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri oficialiai kreipėsi į Seimo pirmininkę, prašydama palaikyti būtent tokį variantą, kuriuo būtų išsaugomas esamas mero statuso modelis“, − pabrėžė parlamentaras E. Sabutis.

Pasak socialdemokrato, praėjusioje sesijoje visų frakcijų seniūnai buvo susitarę, kad bus pritarta abiem variantams, kad galėtumėme toliau svarstyti, diskutuoti, rasti geriausią sprendimą. Tačiau Seimo salėje, jo teigimu, visi opozicijai priklausantys Seimo nariai pasijuto švelniai tariant apgauti, nes vieningai palaikė abu variantus, o valdantieji – tik savo, nors žadėjo palaikyti abu.

„Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu opozicija yra praktiškai vieninga. Yra rastas sutarimas eiti toliau ir iš valdančiųjų reikalauti, kad abu Konstitucijos pakeitimo pataisų variantai būtų svarstomi kartu“, − pabrėžė socialdemokratas.

Primename, kad Seimas birželio 22 d. po pateikimo pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotam Konstitucijos keitimo projektui, kuriuo siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Po pristatymo už šį Konstitucijos pakeitimą balsavo 120 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Seimas taip pat nusprendė po pateikimo nepritarti Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio pristatytoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis pagrindiniame šalies dokumente kartu buvo siūloma įtvirtinti mero statusą ir apibrėžti, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.