Seimui tenkinus generalinio prokuroro pakartotinį prašymą ir leidus panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę, Generalinės prokuratūros prokuroras atnaujino ikiteisminį tyrimą ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimo nariui Petrui Gražuliui įteikė įtarimus dėl piktnaudžiavimo.
1 nuotr.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Seimo narys P.s Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario mėn. iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą, neteisėtai veikdamas šios bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl nustatytų pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į užsienį.
Manoma, kad tokiais savo veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir sulaužė Seimo nario priesaiką – dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. numato, kad už piktnaudžiavimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės mėn. 29 d. nuosprendžiu, tuometiniam bendrovės generaliniam direktoriui R. K. pripažinus savo kaltę, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
