Lietuvos kultūros tarybos (LKT) narys Rolandas Palekas ir buvusi LKT pirmininkė, kultūros viceministrė Dalia Urbanavičienė apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, kai buvo skirta parama Filipo Kirkorovo bei Michailo Šufutinskio koncertų organizatoriams.

„Mes labai nuoširdžiai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad pandemijos metu, pernai tuometinė Vyriausybė skyrė 17 mln. eurų taip gelbėjant kultūros sektorių. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri buvo įpareigota parengti, gaunant tokią pinigų sumą, tam tikras priemones. Grupė sudaryta ir nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, kultūros institucijų atstovų (...) Mes gavome kultūros renginių organizatorių prašymą, kad atsirastų subsidijų programa, kaip skubi valstybės pagalbos priemonė renginių organizatoriams dėl atšauktų renginių. Finansinę paramą reikėjo labai greitai administruoti, tai galvojome, kaip greičiau ir lengviau pagelbėti kultūros sektoriui“, – NSGK posėdyje teigė D. Urbanavičienė.

Anot jos, kultūros renginių organizatoriai paprašė subsidijų programos dėl atšauktų renginių.

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, kad LKT neturėtų skirstyti lėšų kultūros įstaigoms už nuostolius.

„LKT – ekspertinė įstaiga, įpareigojama vykdyti išmokėjimus be ekspertinio vertinimo, padaroma mechanizmo įrankiu, tai prieštarauja pačiai tos įstaigos misijai“, – sakė V. Juozapaitis.

Tuo metu užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas NSGK nariams nurodė, kad yra būtinos įstatyminės pataisos norint ateityje išvengti tokių situacijų.

„Buvo kalbama apie teisinį reguliavimą, atsiliepiant į šį klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra įstatyminio reguliavimo klausimas. Jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Tai 133 str. draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. (...) Jame tikrai išsamus sąrašas kriterijų, dėl kurių galima uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sudaryta atsižvelgiant į garsiąją Magnickio bylą“, – sakė E. Meilūnas.

Tačiau E. Meilūnas taip pat  primena, kad įstatymo 133 str. 5 punkte pažymima, kad užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai. Pasak E. Meilūno, šį įstatymo nuostata yra abstrakti dėl kurios kyla problemų įstatymą vykdančioms institucijoms.

„Įstatymas abstraktus ir nėra įvardinta, kaip ir NSGK pirmininkas sakė, nėra baigtinio kriterijų sąrašo. Užsienio reikalų ministras raštu jau kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Rusijos Federacijos ir Bulgarijos piliečio F. Kirkorovo uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, pagal 133 str. 5 punktą“, – sakė E. Meilūnas.

„Baigtinio kriterijų sąrašo, pagrindžiančio sankcionavimo pagrindus, nėra. Teisininkai pažymi, kad todėl kiekviena institucija, kuri gali sankcionuoti pagal 133 str. 5 dalį (...), vadovaujasi savo argumentais ir logika. Noriu pasakyti, kad URM kaip institucija džiaugiasi, kad ir nors atsitiko negerai, bet pagaliau prasidėjo diskusija“, – sakė E. Meilūnas.

Viceministras rekomendavo pataisyti įstatymą ir įtraukti daugiau kriterijų.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad minimas įstatymas turi būti papildytas nuostata, kad į šalį neįleidžiami ir atlikėjai, viešai arba savo kūryba išreiškiantys paramą agresyviai tarptautinę teisę pažeidžiantiems Rusijos ir kitos valstybės veiklos vykdomai užsienio politikai, arba kvestionuojantys Lietuvos Konstitucijos vertybes.

„Šiame kontekste reikia sustiprinti ir institucijų bendradarbiavimą. Taip pat tobulinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, kuriose būtų numatomos ekspertinio vertinimo, skiriant subsidijas“, – sakė L. Kasčiūnas.

F. Kirkorovas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą

Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigalioja nuo sausio 19 d.

„Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nė vienoje demokratiškoje valstybėje. Turime vienareikšmišką poziciją tokių veikėjų klausimu, todėl abejonių dėl F. Kirkorovo įtraukimo į nepageidaujamų Lietuvoje žmonių sąrašą nekilo", - teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos perdavė teikimą, kuriuo prašoma Rusijos ir Bulgarijos pilietį F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą.

Primename, kad paaiškėjus, jog bendrovėms, ketinusioms surengti F. Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus, buvo skirtos subsidijos už neįvykusius ar perkeltus renginius, Užsienio reikalų ministerija pirmadienį Migracijos departamentui perdavė teikimą, kuriuo prašoma F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstoma į Lietuvą neįleisti ir daugiau atlikėjų, skleidžiančių Kremliaus propagandą.

Ministro G. Landsbergio pasirašytame teikime Migracijos departamentui rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.