Kauno tardymo izoliatoriuje lankęsis Seimo kontrolierius Augustinas Normantas sako, kad tokių sąlygų kaip ten norėtųsi ir kitose šalies įkalinimo įstaigose.
Seimo kontrolierių įstaigoje dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2012 metais gauta 15, 2013 metais - 19, o šiais metais - 5 skundai, kai dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus - 14, o Lukiškių tardymo izoliatoriaus - net 72 skundai.
„Iš Kauno tardymo izoliatoriaus sulaukiame nedaug skundų, todėl šios įstaigos veiklą norėjosi palyginti su kitų įkalinimo įstaigų veikla ir įvertinti, kas lemia žmogaus teisių pažeidimų gausą - nepakankamas finansavimas, prasta vadyba ar netinkamas požiūris į žmogų. Problemų, kurios vyrauja kituose tardymo izoliatoriuose, nebuvo pastebėta", - pažymėjo Seimo kontrolierius A. Normantas.
Suimtieji Seimo kontrolieriui skundžiasi dėl teisės bendrauti (susirašinėti) su artimaisiais ribojimo, dėl minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, gyvenamosios aplinkos atitikimo higienos normoms, patalpų įrengimo, maitinimo, apsipirkimo parduotuvėse.
Didžiulė problema įkalinimo įstaigose - sveikatos priežiūros prieinamumas, kurį riboja ne tik reglamentavimo spragos, bet ir pareigūnų veiksmai. Dėl pareigūnų kaltės suimtieji ir nuteistieji neužregistruojami antrinio ar tretinio lygio gydytojo konsultacijoms, laiku nepristatomi į gydymo įstaigas ar dėl netinkamai užpildytų medicininių dokumentų konsultacijos apskritai neteikiamos.
Apibendrinęs skundų tyrimo metu surinktą informaciją, teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktiką, Seimo kontrolierius ne kartą yra konstatavęs, kad bausmės vykdymo ir kardomojo kalinimo įstaigų perpildymo problema Lietuvoje išlieka aktuali:
„Dėl labai dažnai taikomos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo vietos yra perpildytos, kai kuriose iš jų neužtikrinami net minimalūs higienos normas atitinkantys standartai".
Kauno tardymo izoliatoriuje Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, suimtieji turi teisę tik į trumpalaikius - iki dviejų valandų, pasimatymus, kurie vyksta be fizinio kontakto, stebint pareigūnui.
„Pagal teisinį reglamentavimą suimtiesiems nenumatyta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau galime pasidžiaugti, kad Kauno tardymo izoliatorius pasirengęs vykdyti Europos Žmogaus Teismo sprendimus ir sudaryti galimybes ilgalaikiams pasimatymams", - pažymėjo Seimo kontrolierius.
Lankydamasis Kaune, Seimo kontrolierius taip pat susitiko su Kauno miesto teisėsaugos įstaigų vadovais, su kuriais aptarė su žmogaus teisių pažeidimais susijusias problemas, įvardytas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimuose.
EŽTT ne kartą pripažino Lietuvą pažeidus žmogaus teises ir pagrindines laisves. Teismo sprendimai vis dažniau tampa pagrindu nuteistiesiems prisiteisti žalą, o užsienio valstybių teismams neišduoti nusikaltimus padariusių asmenų atlikti bausmę Lietuvoje.
„Asmenys įkalinami tam, kad nedarytų naujų nusikaltimų ir kad pasitaisytų, o viena iš prielaidų jiems pasitaisyti - atitinkamų sąlygų sudarymas ir atitinkamas pareigūnų požiūris į nuteistuosius", - susitikime su Kauno teisėsaugos įstaigų pareigūnais kalbėjo A. Normantas.
2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai suteikti įgaliojimai vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą (OPCAT).
Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinta Seimo kontrolieriaus teisė bet kuriuo paros metu įeiti į patalpas, kur ištisą parą laikomi asmenys. Lietuvoje veikia per 400 laisvės suvaržymo vietų. Tai ne tik kalėjimai ar tardymo izoliatoriai, bet ir areštinės, psichiatrijos įstaigos, pasienio kontrolės punktai, globos ir pataisos namai.
