respublika.lt

Seimo Kaimo komitetas – prieš V. Mitalo pasiūlymus nukelti NT plėtros valstybinėje žemėje apmokestinimą (4)

2021 lapkričio 25 10:32:00
Lukas Juozapaitis, Elta

Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė parlamentaro Vytauto Mitalo pasiūlymams dar metams atidėti mokestį už NT plėtrą valstybės žemėje bei jo netaikyti objektams, kurių projektai parengti, tačiau jie dar nepradėti statyti. Kritiką išsakę komiteto nariai ankstesnio sprendimo nekeitė – siūloma projekto įsigaliojimo data išlieka 2022 m. kovo 1 d.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vytautas Mitalas. Eltos nuotr.

 

Paskutiniam balsavimui Seimui trečią kartą teikiamomis Žemės įstatymo pataisomis numatoma nuo 2022 m. kovo 1 d. apmokestinti valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą – jei valstybei priklausančiame sklype būtų statomi nauji pastatai ar atliekama esamų rekonstrukcija, į šalies biudžetą reiktų sumokėti iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės. Tokią apmokestinimo tvarką pasiūlė Vyriausybė, jai pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Vienkartinį mokestį statytojai turėtų susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.

Abiem V. Mitalo pasiūlymams nepritarta bendru sutarimu. Vienu iš pasiūlymų parlamentaras siūlė įstatymo įgyvendinimą atidėti iki 2022 metų pabaigos, esą projekto rengimas užtruko, todėl kokybiškai parengti ir įgyvendinti šį teisės aktą iki šių metų pabaigos nėra realu.

Antruoju siūlymu Seimo vicepirmininkas prašė numatyto mokesčio netaikyti tiems NT objektams, kurių projektai yra parengti, tačiau pataisų įsigaliojimo dieną jie dar nėra pradėti statyti. Jei valstybinės žemės nuomotojai turės sumokėti už tokių objektų plėtrą, anot V. Mitalo, ženkliai išaugtų iš valstybės nuomojamame sklype plėtojamo NT kaštai ir dalis statytojų gali apskritai nebetęsti pradėtų projektų.

Komiteto narys Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad nukėlus įstatymo įsigaliojimo datą į 2023 m. verslas per ateinančius metus galėtų parengti daug NT projektų, tačiau mokesčio išvengs.

Kitas komiteto narys Jonas Gudauskas sakė, kad atleisti NT plėtotojus nuo mokesčio už plėtrą valstybinėje žemėje nėra teisinga. Jis siūlė nekeisti dabar komitete patvirtintos įstatymo įsigaliojimo datos ir patikino, kad nereikia delsti priimant verslui nenaudingą, bet valstybei reikalingą sprendimą.

„Bijom priimti sprendimą ir ieškome landų arba lengvatų“, – teigė jis.

Parlamentaras Virgilijus Jukna pažymėjo, kad laiko pasiruošti verslas turėjo pakankamai ir naujasis mokestis galėtų įsigalioti nuo kovo 1 d.

V. Mitalo siūlymų nepalaikė ir Prezidentūra. Pasak prezidento Gitano Nausėdos patarėjos Agnės Jakštienės, terminą atidėjus, NT verslas pasinaudos situacija ir galės taupyti valstybės turto sąskaita.

„Valstybės turto valdymo prasme, tai yra nepriimtinas pasiūlymas“, – sakė prezidento patarėja.

ELTA primena, kad siūlomiems įstatymo pakeitimams nepritaria NT plėtotojai. Verslas įspėjo, kad apkrovus plėtotojus didesne mokestine našta, kiltų NT burbulo rizika, pastebimai išaugtų būsto kainos. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, mokestis galėtų siekti ir iki 105 proc. sklypo vertės, o žemės kaina sudaro iki penktadalio viso NT projekto vertės, tad neišvengiamai kiltų būsto kainos vartotojams.

Jo skaičiavimais, dėl to 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų.

Siūlomą rinkliavą verslas vadina neadekvačia ir nesąžininga – pataisų kritikai pažymi, kad mokestis yra per didelis, įsigaliotų per anksti, taip pat esą brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.

Be to nuogąstaujama, kad apmokestinus papildomai, NT įmonės atsisakys planų konvertuoti apleistas pramonines teritorijas ir jose plėtoti labiau gyventojų poreikius atitinkančius objektus.

Praėjusį ketvirtadienį pataisų priėmimą Seimas nukėlė reaguodamas į kilusį viešą nepasitenkinimą – norėjo apsvarstyti kritiką. Antradienį projektas dar kartą atidėtas to Laisvės ir konservatorių frakcijų vardu paprašius Laisvės partijos pirmininkei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei, kadangi jis „stabdytų investicijas miestuose“.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s