Seimo BFK atskleidė daugiau 2008-2009 metų ekonominės krizės detalių

Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.

Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių NT burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.

Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Taip pat siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą, įvertinant 2009-2012 m. Vyriausybės sprendimą skolintis finansų rinkose bei iš komercinių bankų, dėl ko BFK tyrimo metu buvo nustatyta virš 2 mlrd. eurų žala valstybei.

Prokuratūrai taip pat siūloma įvertinti stambiųjų bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje. Be kita ko, kad įvertintų, ar Lietuvos bankas tinkamai neprižiūrėjo komercinių bankų procedūrų su VILIBOR palūkanų normų nustatymu.

Krizės tyrėjai iš rekomendacijų išbraukė kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, anksčiau prisidėjęs prie krizės tyrimo, teigė, kad krizės tyrimas yra objektyvus ir išsamus.

„Daug emocijų, daug politikos buvo ir panašių reiškinių. Jau ir tyrimo metu minėjome, kad bent 10 ES valstybių panašūs tyrimai buvo vykdomi, taip pat ir parlamentuose. Daugelyje jų išvados susišaukia su tuo, ką mes nustatėme. (...) Vertinimai, kad čia asmeniškumai, selektyvumai, tikrai neturi jokio pagrindo. (...) Mano įsitikinimu, tai pakankamai objektyvus ir išsamus (tyrimas), nepaisant išorinių vertinimų, nepaisant ir Lietuvos banko pareiškimų“, – sakė S. Jakeliūnas.

Jis taip pat patvirtino, kad dėl parlamentaro Mykolo Majausko veiksmų pats kreipsis į prokuratūrą.

„Tomas Ramanauskas turi oficialų pranešėjo statusą. Po prieš tai buvusio posėdžio, kai posėdžio metu ir po jo viešojoje erdvėje toliau jį diskreditavo ir žemino, galimai pažeidė pranešėjų apsaugos įstatymą. T. Ramanauskas kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų įstatymų pažeidimų ir jo, kaip pranešėjo, teisių pažeidimo. M. Majausko veiksmai, tikiuosi, bus vertinami ir prokuratūroje, artimiausiomis dienomis taip pat kreipsiuosi į prokuratūrą dėl to paties“, – teigė S. Jakeliūnas.

Pasak BFK pirmininko Valiaus Ąžuolo, teiginiai, kad Lietuva negalėjo krizės metu pasiskolinti pigiau, yra neteisingi.

„Kaltinimas, kad Lietuva tuo metu neturėjo galimybės pasiskolinti, tai iš pateiktos medžiagos, dalyvavusių liudijimų konstatavome, kad galimybė pasiskolinti tuo laikotarpiu iš kitur buvo, o ne iš vidaus ir labai brangių rinkų. Palyginus kitų šalių skolinimosi lygį, permokėjome virš 2 mlrd. eurų palūkanų, ir tik dabar baigiame išmokėti paskolas, paimtas tuo metu, nes jos buvo paimtos ilgam laikotarpiui“, – sakė V. Ąžuolas.

„Latvija kreipėsi į institucijas (Tarptautinį valiutos fondą), bet Latvija sumažino tik didžiausias pensijas, o Lietuva tuo metu mažino pensijas visiems“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas sakė, kad tyrimas apėmė buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino veiklą, o ne dabartinio – Vito Vasiliausko.

„Reikia konstatuoti, kad pagrindinis tyrimas apėmė R. Šarkino veiklą. Galima pabrėžti, kad atėjus Vasiliauskui buvo peržiūrima VILIBOR ir 2012 m. buvo imtasi veiksmų, kad keistųsi situacija ir keistųsi nustatymo metodika“, – teigė V. Ąžuolas.

Seimo narys M. Majauskas teigė šio tyrimo rimtai nevertinantis.

„Baigėsi rinkimai, baigėsi ir visi krizės tyrimai. Į jį žiūriu kaip į vakar dieną, tokį archeologinį nagrinėjimą, bandant pasikelti reitingus „valstiečiams“. (...) Kai kuriems galbūt asmeniškai padėjo pakliūti į Europos Parlamentą, bet iš esmės jokių realių veiksmų iš šio tyrimo nematau. Visi siūlymai, rekomendacijos, man atrodo, yra niekinės, vakar diena, subliuškęs burbulas, ir aš jų tikrai rimtai nevertinu“, – sakė M. Majauskas.

Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalių bankų sistemos ir ekonomikos buvo struktūriškai pažeidžiamos dėl dvigubos priklausomybės nuo išorės finansavimo (šalies bankai – nuo patronuojančių bankų, o šie – nuo tarptautinių rinkų). Trys Baltijos šalys išsiskyrė didžiausia priklausomybe, o šių šalių kredito rinkose dominavo vienos šalies – Švedijos – bankai. Todėl, kaip teigiama išvadose, išskirtinai gili krizė Lietuvoje – pirmiausia Švedijos bankų ir jų patronuojamųjų bankų, taip pat ir Lietuvos bei Švedijos priežiūros institucijų atsakomybė.

Tai, kad Lietuva nesugebėjo 2007 metais įsivesti euro, taip pat pagilino krizę, nes išaugo lito devalvavimo rizika, smarkiai padidėjo palūkanos litais, o tai pablogino kelių dešimčių tūkstančių namų ūkių, taip pat ir verslo įmonių, paėmusių paskolas litais kintamosiomis palūkanomis, finansinę būklę.

Tai, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, taip pat 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai, teigiama išvadose, trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas teikė visą reikalautą informaciją Biudžeto ir finansų komitetui

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, šiuo metu viešintis Frankfurte, sako, kad kol kas sunku įvertinti, ar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atlikęs krizės priežasčių tyrimą, atsižvelgė į Lietuvos banko suteiktą informaciją.

„Kad galėtume išsamiai atsakyti, turime susipažinti su išvadomis detaliau – kol kas pačių išvadų nesame gavę. Nesusipažinus su išvadomis, sunku vertinti, ar BFK, atliekantis parlamentinį tyrimą, formuluodamas išvadas atsižvelgė į Lietuvos banko teiktą objektyvią informaciją ir į atsakymus į jo užduotus klausimus.

Noriu pažymėti, kad Lietuvos bankas su BFK bendradarbiavo ir teikė visą reikalautą informaciją šiuo klausimu. Taip pat inicijavome ir papildomą vidinį tyrimą dėl tarpbankinių sandorių palūkanų. Prieš galutinių tyrimo išvadų tvirtinimą kreipėmės į BFK narius dar kartą ir pakartotinai koncentruotai pateikėme siųstus faktus ir tyrimų medžiagą. Detalesnę informaciją ir vertinimus galėtume pateikti po to, kai išvados bus gautos ir dėmesingai išanalizuotos", – Lietuvos banko atsiųstame komentare cituojamas V. Vasiliauskas.