Seimo komitetas pritarė piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę švelninančioms BK pataisoms

Pirmadienį už tai balsavo 4 komiteto nariai, 1 susilaikė.

TTK nariai nepritarė Seimo narės konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymui atlikti projekto teisinio poveikio vertinimą. Už tai balsavo tik 4 nariai. 5 parlamentarai, kritiškai įvertinę ekspertams planuotus pateikti klausimus, buvo prieš.

Pasipiktinę tokiu, pasak jų, balsavimo „buldozeriu“ , Seimo nariai A. Bilotaitė, Giedrė Balčytytė, Agnė Širinskienė ir Vitalijus Gailius paliko komiteto posėdį. 

Likę TTK nariai dar kartą balsavo, ar reikėtų prašyti projekto ekspertinio įvertinimo, tačiau tam irgi buvo nepritarta. 

Neturtinės žalos atsisakymas paliestų ir kitas bylas 

Diskusijoje dalyvavę BK pataisoms oponavę parlamentarai nepritaria siūlymams atsisakyti neturtinės žalos sąvokos. Pasak jų, tai turėtų įtakos ir kitoms byloms. 

Kaip pastebėjo konservatorė G. Balčytytė, yra atvejų, kai medikai padirbinėja kelis šimtus receptų, tačiau šiose situacijose turtinės žalos – nėra.

„Turtinės žalos nėra, bet negalima sakyti, kad neįvyko žala. Neužsisukime tik politikų rate, tai tikrai platesnis įstatymas“, – ragino parlamentarė. 

Ji taip pat pridūrė, kad valstybės tarnautojams, politikams mes keliame aukštesnius reikalavimus.

Pasak Seimo narės A. Širinskienės, neturtinės žalos atsisakymas paliestų ir pareigūnų piktnaudžiavimo bylas.

„Ir tokioms byloms tai darys įtaką. Manau, kad svarbu matyti pasekmes neturtinės žalos atsisakymo“, – sakė A. Širinskienė.

Savo ruožtu konservatorė A. Bilotaitė kvietė teisiškai pasižiūrėti į klausimą ir neatidaryti Pandoros skrynios, nebloginti situacijos, susijusios su korupcija.

„Akivaizdu, kad, priėmus BK pataisas, šie pakeitimai sudarys sąlygas asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas, grįžti į viešąjį sektorių. Visi kalbame apie tai, kad reikia daugiau skaidrumo, neišvengiamos atsakomybės. Tai šiuo atveju mes darome visiškai priešingai. (...) Kaip suprantu, matyt, bus buldozeriu keliamas tas klausimas“, – sakė A. Bilotaitė.

Beje, praėjusią savaitę Seimo TTK narės A. Bilotaitė ir G. Balčytytė dėl galimos korupcijos rizikos teisėkūros procese kreipėsi į parlamentinę Antikorupcijos komisiją. Parlamentarės nori išsiaiškinti, ar projekto iniciatoriai nėra tiesiogiai suinteresuoti kodekse nustatytų bausmių švelninimu dėl asmeninių motyvų, taip pat – ar BK pataisų teikimas nekelia interesų konflikto rizikos.

„Ar, atsižvelgiant į tai, kad dalis įstatymo projekto iniciatorių galimai turi ar turėjo sąsajų su viešųjų lėšų naudojimo tyrimais, projekto teikimas nekelia interesų konflikto rizikos“, – Antikorupcijos komisijos teiraujasi A. Bilotaitė ir G. Balčytytė.

Jos pastebi, kad dalis projektą pasirašiusių Seimo narių yra buvę savivaldybių tarybų nariai ar yra dirbę savivaldoje.

Siūlomi teisės akto pakeitimai, A. Bilotaitės ir G. Balčytytės nuomone, turėtų tiesioginę teisinę ir reputacinę reikšmę viešas pareigas einantiems asmenims – įskaitant tuos, kurie yra arba gali būti susiję su savivaldos lėšų panaudojimo teisėtumo tyrimais, kuriuos atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra.

STT nurodo, jog šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl 37 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo. 

ELTA primena, kad šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė BK pataisoms, siūlančioms švelninti į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę.

Šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateikta iniciatyvą Seimas perdavė svarstyti TTK. Planuojama, kad plenarinių posėdžių darbotvarkėje ji atsiras dar šį mėnesį. 

Anot J. Zailskienės, kodekso pakeitimų projektu siūloma aiškiau diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį. 

Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.