Šeimininkai savo valstybėje ar tik samdiniai

Registrų centras „Vakaro žinioms“ pateikė informaciją, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. daugiau kaip 200 užsienio šalių fizinių ir juridinių asmenų įsigijo 333 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių plotas viršija 820 ha. Didžiausi žemės ūkio paskirties plotai įsigyti Anykščių, Jurbarko, Radviliškio, Ukmergės ir Molėtų rajonų savivaldybėse.

„Be to, per tą patį laikotarpį daugiau kaip 550 skirtingų asmenų įsigijo daugiau kaip 680 kitos paskirties žemės sklypų, kurių plotas siekia beveik 60 ha. Tikėtina, kad didžioji dalis tokių asmenų nedidelio ploto žemės sklypus įsigijo kartu su pastatais (butais ar gyvenamaisiais namais). Stambiausio sandorio išskirti ir atskleisti negalime dėl asmens duomenų apsaugos bei komercinių paslapčių“, - teigiama Registrų centro atsakyme.

880 ha Lietuvos žemės, oficialiai priklausančios užsieniečiams - tai daug, ar mažai? Kad būtų lengviau įsivaizduoti, koks tai plotas, „Vakaro žinios“ pateikia kelis pavyzdžius.

Pavyzdžiui, tai yra daugiau nei Raseinių miesto seniūnijos teritorija, kurios plotas - 850 ha, tačiau mažiau nei Plungės miesto (1178 ha). Tai yra pustrečio Vilniaus senamiesčio, siekiančio 360 ha. Sovietiniais laikais stambių kolūkių plotas siekdavo iki 3 tūkst. ha, smulkesnių - apie 1 tūkst. ha. Tačiau užsieniečiai valdo ne tik žemės ūkio bei kitos paskirties žemę, bet ir dalį Lietuvos miškų. Tačiau kiek - paslaptis. Kaip ir tai, kokie yra didžiausi žemvaldžiai (ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai) bei miškų savininkai.

Interviu:

- Užsieniečiai jau užvaldė per 800 hektarų lietuviškos žemės. Tai - daug ar mažai? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto BRAZIULIO.

- Gana nedaug. Bet taip yra dėl griežtų sąlygų. Net aš žemės negaliu nusipirkti, nors norėčiau. Dabar iš viso žemės dėl įvairių saugiklių įsigyti sunku.

- Kitaip tariant, tie saugikliai kiša koją ir žemę norintiems dirbti lietuviams? Gal tada reikėjo sekti Vakarų valstybių pavyzdžiu ir saugiklius įvesti tik užsieniečiams? Ne tokius akivaizdžius, nes sulauktume sankcijų, bet, pavyzdžiui, reikalauti, kad žmogus būtų gyvenęs ne mažiau nei 5 metus Lietuvoje?

- Manau, taip, nes tikrai nebus gerai, jei užsieniečiai susipirks daug lietuviškos žemės. O dabar tie saugikliai neleidžia net, pavyzdžiui, parduoti 2 ha gerai pažįstamam kaimynui, nes tai reikia daryti per tarpininkus - valdžios institucijas.

Tačiau reikia tokių saugiklių, kurie draustų supirkinėti žemę jos neketinantiems dirbti. Net baudžiamąją atsakomybę reikėtų numatyti, nes yra tokių, kurie superka daugybę žemės ir laukia, kol pakils kainos. O paskui, nors ir velniui perparduoda.

- O koncernams, dirbantiems žemę, reikėtų riboti jos kiekį? Pavyzdžiui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pernai viešai pripažino, kad jis ir su juo siejamos įmonės valdo apie 36 tūkst. ha dirbamos žemės.

- Šiuo klausimu esu kategoriškas - būtina riboti. Aš pats esu ūkininkas, dirbu žemę, nors neturiu pažymėjimo, su šeima turime per 30 ha. Ką reiškia žemių koncentracija dabartiniu laikotarpiu? Bankai nebeduoda smulkesniems ūkininkams paskolų. O paskolas ima dideli ūkiai. Ima apyvartinėms lėšoms, nes reikia sėti, patręšti. Šiemet pasiėmusieji paskolas ir pasėję bei patręšę sako, kad gaus tik apie 20 proc. derliaus. Kiek tu metų gali tempti imdamas paskolas? Tai - tiesioginis kelias į bankrotą ir žemės praradimą. Dabar - sausra, jei rudenį užlis - bus baisu, ūkiai bankrutuos. Ir kas tas žemes supirks? Kiti ūkininkai po tokių metų irgi negalės supirkti. Spėkite, kam bankai parduos žemes? Argi jiems bus svarbu, kad tai - užsieniečiai?

Dideli ūkiai yra nacionalinio nesaugumo klausimas. Taip, maži ūkiai negali įsigyti modernios technikos. Tačiau neseniai važiavau už Kauno Jiezno link ir matau: stambių ūkių laukuose - vien javai, javai, javai. Ir rapsai. Tai - tiesioginis žemės alinimas. Jokių gyvulių, jokio mėšlo, jokių organinių trąšų. Iš žemės spaudžia paskutinius syvus.

Viena specialistė atvirai pasakė: po 30 metų dauguma Lietuvos žemės nebetiks žemės ūkiui. Pila tik chemiją ir trąšas. O sovietmečiu buvo paskaičiuota, kad per trejus metus vienam ha turi būti skirta 100 tonų mėšlo - 25 priekabos vienam hektarui. O ar dabar kas nors matėte kokią mėšlo priekabą? Yra tik chemija ir srutos. Didieji ūkiai naikina žemę, nes nepripažįsta kolektyvinių ūkių, kai kartu auginami ir gyvuliai.

- 2014-aisiais kilo didžiulis pasipriešinimas dėl ketinimo panaikinti draudimą pardavinėti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. Tačiau kodėl niekam neužkliūna, kad užsieniečiai supirkinėja dešimtis tūkstančių ha miškų? Pavyzdžiui, pernai viešai skelbta, kad skandinavų „Ikea“ jau pasiekė 20 tūkst. ha ribą.

- Būtų naivu klausti, kodėl koks nors skandinavų kapitalo valdomas Lietuvos tinklalapis apie tai nerašo. Tie, kurie miškus perka, tuos tinklalapius ir finansuoja, todėl daro atvirkščiai: varo propagandą, kaip tai yra gerai - kaip viską parduoti ir vergais padaryti.

- O kodėl tyli sėdintys valdžioje?

- Milijonai eurų sklaidosi, todėl ir sako: jei netrukdysite dėl miškų supirkinėjimo, tai ir jums atiteks. O jei maišysi - mes per savo žiniasklaidos priemones tave su purvais sumaišysim, apdergsim, išvysim iš posto, gal dar ir prokuratūra bylą iškels. Į valdžią turi ateiti beprotis, kad taip elgtųsi. Tačiau ateina ne bepročiai, o tie, kurie nori prisiplėšti. Juk vien rinkimams kiek išleido. Reikia atiduoti, sau pasilikti ir dar kitiems rinkimams pasiruošti. Negi bandys kąsti į ranką, kuri jį maitina?

Aš tai politikams nieko duoti negaliu, nebent 10 ar 100 eurų. O užsienio koncernai gali ir milijonus duoti. Neįvardindamas pavardžių galiu pasakyti, kad politikai priiminėja įstatymus, kurie būtų palankūs tiems, kurie juos maitina.

- Tačiau tai - labai trumparegiškas požiūris, nes valstybė be žemės negalima.

- O jiems tai visai neįdomu. Politikams aktualu, kad užtektų jiems, jų vaikams ir anūkams. O tai, kad vėlesnės kartos gyvens kaip palestiniečiai, - nerūpi. Kad rūpėtų Tautos reikalai, reikia, jog į politiką ateitų koks nors superpatriotas... Tačiau kai patenki į valdžią, telieka du keliai: arba žaidi pagal nustatytas taisykles ir tarnauji tiems, kurie turi pinigų (ir nebūtinai, kurie Lietuvoje turi pinigų), arba būsi išmestas kaip Rolandas Paksas į politinį „šiukšlyną“. Pasipriešinsi - būsi politinis lavonas, o jei ir toliau priešinsies - būsi išmestas pro langą iš devinto aukšto ir dar bus pasakyta, kad iškritai besišlapindamas.

- Jei žemės pardavimo užsieniečiams procesas taps nevaldomas, iš emigracijos grįžtantys lietuviai, norintys dirbti žemę, turės tapti užsieniečių samdiniais savo šalyje?

- Savaime suprantama. Neabejoju, kad yra parašytas scenarijus, kokį vaidmenį koks kraštas turi atlikti. O lietuviai nebūtinai net samdiniais bus priimti. Juk tam bus galima žmonių atsivežti ir iš Kinijos ar kitur, jei jie dirbs už mažesnę algą. Jei būtų planas užtikrinti, kad lietuviai būtų šeimininkai savo šalyje, veiksmai būtų kitokie.

- Sakote, kad ES tam ir sugalvojo tokias taisykles (atšaukė draudimą pardavinėti žemę užsieniečiams), jog ES pakraščiai taptų samdinių kraštais?

- Na, nepasakyčiau, kad vien pakraščiai. Pavyzdžiui, Rumunija geografiškai nėra pakraštys, tačiau ir jos laukia toks pat likimas. O, pavyzdžiui, Lenkija parodė, kad yra didelė tauta. Didelėje tautoje yra daugiau lyderių, kurie sugeba susitelkti, pasipriešinti tarptautinei kosmopolitinei mafijai, kuriančiai tokius scenarijus. O mes plaukiame pasroviui ir tiek.

Deja, žmonės į viską žiūri primityviai: duotų per rinkimus kokių nors makaronų - už patį velnią nubalsuotų. Tai rodo mūsų mentalitetą. Mano žmona dėsto pilietiškumą mokykloje, tai ir sako: 1918 m. fenomenas buvo tas, kad Europoje išsilavinimą gavę lietuviai sugrįžo ir sukūrė Lietuvą. Ministrai vaikščiojo pėsti, nuomodavo vieno kambario butukus, dirbo praktiškai be atlyginimų. Susibūrė be galo aukšto mentaliteto, aukštos kultūros žmonės. O dabar kas ateina? Atvirai pasakysiu: ateina net politiniai valkatos, jokio supratimo neturintys vaikėzai ir mergiščios. Štai ir tarp tų „valstiečių“ kokių yra.

- Jums, kaip Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkui, nėra apmaudu, kad „valstiečiai“ tapatinami su „žaliaisiais“, nes šis žodis yra jų partijos pavadinime.

- Tai - ne apmaudu, o visiška kompromitacija, nes jokio žalumo tarp „valstiečių“ nėra. Urėdijas sugriovė. Ar normalūs „žalieji“ galėtų taip pasielgti? Neabejoju, kad urėdijos sunaikintos specialiai - tam, kad užsienio kapitalas galėtų lengviau tvarkytis Lietuvos miškuose.

Dabar Europoje išplito medžių ligos, todėl miškai kertami, atsirado medienos perteklius, dėl to jos kaina krito 40 proc. Valstybinei urėdijai dėl to gresia bankrotas. Ir kas tada? Privatizavimas. Kas nupirks? Aišku, užsieniečiai. Reforma specialiai tam ir padaryta, kad būtų sunaikinta sistema, išvaikyti miškininkai. Jei anksčiau į miškininkystę stodavo po 50 jaunuolių, tai pernai - vos 5, nes niekas nebetiki, kad kažkas dar bus.

Arba ar nėra baisu, kad žemės ūkio krašte tų pačių „valstiečių“ sprendimu sunaikintas žemės ūkio universitetas, kuris dabar vadinasi A.Stulginskio universitetu, prijungiant jį prie Vytauto Didžiojo universiteto? Reiškia, numatoma, kad nebereikės nei miškininkų, nei žemės ūkio specialistų.