Seime vien barbės devyndarbės

Seimo kanceliarija suskaičiavo, kad visų Seimo narių padėjėjai ir patarėjai šiuo metu yra sukaupę 17 518 neišnaudotų atostogų darbo dienomis. Skaičiuojama, kad pasibaigus kadencijai dėl nepanaudotų atostogų, jiems teks išmokėti apvalią sumelę - 695 tūkst. eurų. Nors 2020 m. iš valstybės biudžeto Seimo kanceliarijai skirta 473 tūkst. eurų Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas.

Klausėme Seimo kanceliarijos, ar tai normali praktika Seime? „Lyginant praėjusios kadencijos pabaigoje politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų skaičių su dabartine padėtimi - nepanaudotų atostogų dienų skaičius šiuo metu yra daugiau kaip 2 kartus didesnis. Atsižvelgiant į tai, kad iki šios Seimo kadencijos pabaigos liko 2 mėn., o pagrindinis atostogų metas - vasara - baigėsi, skirtumas dar gali išaugti", - paaiškino kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Pavyzdžiui, trys Jurgio Razmos patarėjai ir padėjėjai iš viso yra sukaupę 246,48 nepanaudotų kasmetinių atostogų, skaičiuojant darbo dienomis. Išeitų, kad kiekvienas patarėjas yra sukaupęs po 82,16 darbo dienos atostogoms. Darbo kodeksas numato darbuotojams kasmetinėms atostogoms 20 darbo dienų, tad kyla įtarimas, kad Seimo nario padėjėjai neatostogavo nuo kadencijos pradžios.

„Seimo narys priverstinai negali išvaryti padėjėjų atostogų. Neturiu aš tokių galių. Kadangi Seimo narių atostogos nėra įteisintos. Būna, kad ir vasarą nenutraukiu Seimo nario veiklos. Tuomet bent vienas padėjėjas turi būti budėjimo režime. Jeigu atsiranda reikalų, aš į savo padėjėją galiu kreiptis ir vėlai vakare. Gal čia ir yra kažkiek vietos piktnaudžiavimui. Jeigu pats turėčiau atostogas, tada padėjėjai neturėtų pagrindo vaizduoti, kad kažką dirba", - „Vakaro žinioms" situaciją paaiškino J.Razma. Vėliau po pokalbio Seimo narys pranešė, kad viena jo padėjėja yra suplanavusi tris savaites atostogų po rinkimų. „Tad mano atveju nepanaudotų padėjėjų atostogų liks ne tiek ir daug", - sako J.Razma. Tačiau net jei taip atsitiks, iš viso jo padėjėjams dar liks 231,48 darbo dienos atostogų.

Nemažai atostogų yra sukaupę ir Kęstučio Masiulio padėjėjai. Visi trys - 244,36 darbo dienos. Įdomu, kad parlamentaro komandoje, kaip jis pats tikina, padėjėjai tie patys jau trečią kadenciją. Kyla įtarimas, gal jie neatostogavo visus 12 metų?

„Vakaro žinių" kalbintas K.Masiulis nė neslėpė, kad darbo sutartyje nurodytos darbo valandos jo padėjėjų komandai negalioja: „Kai gaunu eilinį raštą iš kanceliarijos, kur prašoma, kad žmonės išeitų atostogų, pasakau personalui, kad patys spręstų tuos dalykus. Aš to nekontroliuoju."

Tačiau K.Masiulis neslepia, jog tai nereiškia, kad visą kadenciją jo darbuotojai dirba be atostogų. Pailsėti jie randa kada ir neišnaudodami atostogų dienų. „O mano padėjėjai dirba tuomet, kai man reikia pagalbos surinkti informaciją, parengti tekstus ar atlikti kitus darbus. Jeigu reikia, kad tai būtų padaryta, man visai neįdomu, ar yra šeštadienis, ar sekmadienis, ar Kalėdų išvakarės. Kai darbo nėra, neliepiu sėdėti darbe. Bet, jeigu kažkas kur nors išvažiuoja, yra pasakyta, kad apie tai reikia pranešti Seimo kanceliarijai ir man. O jeigu išvykus į Palangą ar Nidą reikės dirbti, teks dirbti kad ir prie jūros", - sako K.Masiulis.

Situaciją komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:

Nors padėjėjai yra politinio pasitikėjimo darbuotojai, jeigu jie dirba pagal darbo sutartį, jiems galioja Darbo kodeksas. Įstatymiškai numatyta, kad darbdavio pareiga yra skatinti darbuotojus išeiti kasmetinių atostogų. Seimo padėjėjų atveju, taip pat reikėtų analizuoti, ar darbdavys dėjo visas pastangas, kad jo darbuotojai išeitų atostogų.

Jeigu yra atvejų, kai padėjėjai neatostogavo visą kadenciją, jiems reikėtų žinoti, kad vienų metų atostogų dienų jie jau neteko, nes nuo liepos 1 d. įsigaliojo tvarka, kai išeinant iš darbo atostogos kompensuojamos tik už per pastaruosius trejus metus sukauptas atostogų dienas.

Atostogos yra sugalvotos ne šiaip sau, kaip ir pietų pertrauka. Tai yra moksliškai pagrįsta tvarka, kuri sukurta, kad žmogus neprarastų susikaupimo ir produktyvumo. Tam, kad žmogus būtų darbingas, jis turi derinti darbo ir poilsio režimą. Manau, Seimo valdyba turėtų priimti tam tikrus sprendimus dėl to, kad Seimo nariai neskatina savo darbuotojų atostogauti. Tai turi būti kontroliuojama ir sprendžiama. Nė vienoje privačioje įstaigoje tokie dalykai nebūtų toleruojami.