Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kad Vilniaus metropoliteno projektas būtų pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vienas argumentų, kodėl to reikia - jei Astravo elektrinėje kiltų branduolinis incidentas, žmonės galėtų pasislėpti metropolitene.
Tokį projektą registravo net 32 Seimo narių iš įvairių frakcijų grupė, tačiau po pateikimo už jį tebalsavo 26, „prieš" buvo 3, dar 14 susilaikė.
Anot iniciatorių, skelbti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu sąlygoja Europos Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas", kurį Lietuvos vardu pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Šis komunikatas numato, kad, „siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, transporto išmetamų teršalų kiekį iki 2050 m. reikia sumažinti 90 proc. Prie to turės prisidėti visų rūšių, tarp jų geležinkelių transportas. Norint, kad transportas būtų tvarus, reikia suteikti pirmenybę naudotojams ir suteikti įperkamesnes, prieinamesnes, sveikesnes ir švaresnes alternatyvas jų dabartiniams judumo įpročiams."
Anot parlamentarų, naujuoju ES paramos planavimo periodu 2021-2027 metais smarkiai sumažės parama Lietuvai. O pradėjus statyti metro, esą atsirastų naujos investicijos, kurių naudojimas leistų papildyti valstybės biudžetą, atsirastų naujos darbo vietos.
„Šiuo metu baigiama statyti 22 km atstumu nuo Lietuvos valstybinės sienos ir 50 km nuo Vilniaus Astravo atominė elektrinė incidento (avarijos) atveju keltų grėsmę Vilniaus ir jo apylinkių gyventojams. Pastatytas metropolitenas leistų užtikrinti gyventojų civilinę saugą Astravo atominės elektrinės incidento atveju", - tikina seimūnai.
Be to, teigiama, kad Susisiekimo ministerijos užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai atliko ekonominių bei ekologinių nuostolių, susidarančių dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste, skaičiavimus ir nustatė, kad metiniai nuostoliai sudaro 1,7 mlrd. eurų, t.y. viršija Vilniaus miesto 2019 metų biudžetą 1,8 karto. Tikinama, kad Europos šalių praktika rodo: pastačius metropoliteną, nuostoliai dėl transporto spūsčių sumažėtų trečdaliu.
„Iš visų viešo transporto rūšių metropolitenas pasižymi saugumu, punktualumu, patogumu, greitumu, nepriklausomumu nuo gamtinių sąlygų, geriausiai tenkintų socialinius gyventojų poreikius, pravažiavimo bilieto kaina neviršytų dabartinių viešojo transporto bilieto kainų. Gyventojų apklausos rodo, kad gyventojai prioritetą teikia metropolitenui. Metropolitenas labai pagerintų Vilniaus įvaizdį tarp kitų Europos valstybių sostinių, padidėtų miesto prestižas, į miestą atvyktų daugiau užsienio svečių bei turistų", - pateikiami dar ir šie argumentai. Tačiau taip ir nenurodoma, kiek milijardų eurų šis malonumas kainuotų, iš kur gautume pinigų, kas statytų ir t.t.
Projektą savo parašu buvo parėmęs ir parlamentaras Gintaras Vaičekauskas, tačiau parašą jis atsiėmė ir pareikalavo projektą kuo skubiau pašalinti iš jo pateiktų projektų sąrašo Seimo svetainėje. Kodėl?
„Atsiėmiau parašą, nes apsigalvojau. Atėjo pandemija, kuriai įveikti reikės daugybės pinigų, o mes čia metro statysime. Aš prieš tokias statybas, nes jos nereikalingos. Iš viso neaišku, iš kur pinigai būtų imami. Jei prisidėtų verslas, akivaizdu, kad tada jis norėtų kuo greičiau susigrąžinti investicijas ir dar užsidirbti, o norint to turės būti brangūs metro bilietai. Kas tada juo važinės?" - retoriškai klausė parlamentaras.
Jam juokingas atrodo argumentas, kad metropolitenas reikalingas tam atvejui, jei į orą išlėktų Astravo AE ir būtų galima pasislėpti nuo radiacijos. Politikas ironiškai klausia, negi po žeme kelioms savaitėms sukiši viso Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojus. Be to, esą daug pigiau būtų atgaivinti sovietmečiu buvusias slėptuves, kurių, tiesa, apleistų, yra apstu.
„Jei prasidėtų statybos, o jos truktų daugybę metų, statybų periodu Vilniaus eismui būtų „šakės". Kaip jį reikėtų sureguliuoti? Jei metro trasa eitų iš Santariškių iki stoties, reikėtų uždaryti pagrindines miesto eismo arterijas. Įsivaizduojate, kokios tada būtų spūstys?" - dar vieną retorinį klausimą uždavė G.Vaičekauskas.
Parlamentas projektui po pateikimo pritarė, nepaisydamas Seimo Teisės departamento kritinių pastabų. Pagrindinė jų - „jokie teisės aktai nereguliuoja projektų pripažinimo svarbiais valstybei Seimo nutarimu, todėl teigtina, kad nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekiama siūloma nuostata; manytina, jog tokiu būdu suformuluota nutarimo nuostata nesukels jokių teisinių pasekmių ir nebus niekaip taikoma".