1 nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Po pristatymo sulaukus pritarimo, įstatymo projektas toliau bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 12 d.

Projekto pateikimo metu konservatoriui Laurynui Kasčiūnui priminus, kad Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pateikė pasiūlymą mažinti gynybai skiriamų lėšų skolinimąsi, KAM ministras Raimundas Karoblis tvirtino, kad tai galėtų pakenkti pateikto projekto įgyvendinimui.

„Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas atitinka būtent dabar esančius kariuomenės modernizavimo ir plėtros planus, ir jeigu kyla diskusijos dėl (lėšų – ELTA) mažinimo, tikrai yra problema“, – sutiko ministras.

Pasak R.Karoblio, principinė kariuomenės struktūra parengta atsižvelgiant į siekį užtikrinti Lietuvos kariuomenės iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

„Lietuvos kariuomenės vienetai taikos metu būtų komplektuojami profesinės karo tarnybos kariais ne mažiau negu 70 proc. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus vienetų komplektavimo profesionalius standartus ir užtikrintų optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu, tai yra užtikrinant atgrasymą ir pasiruošimą gynybai“, – pristatydamas projektą kalbėjo R. Karoblis.

KAM siekia iki 2024 metų padidinti bendrą ribinį karių skaičių nuo 20 790 iki 26 850, profesinės karo tarnybos karių skaičių – nuo 11 400 iki 15 600, savanorių skaičių – nuo 5 000 iki 6 300, parengtojo rezervo karių skaičių – nuo 1 500 iki 4 000, kariuomenės darbuotojų skaičių – iki 1 800 bei įkurti naują batalioną.

KAM taip pat planuoja didinti generolų, vyresniųjų karininkų, pulkininkų ir jūrų kapitonų, pulkininkų leitenantų ir komandorų, majorų ir komandorų leitenantų skaičių. Padidinant karių skaičių siekiama atitikti NATO nustatytus standartus.

Įstatymo projekte akcentuojama, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų neprireiks.