Pavyzdžiui, G.Nausėda įvardino, kad siūlymas nepasiskiepijusiems ir COVID-19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos gali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui, todėl prezidentas tokio siūlymo nepalaiko.

„Turiu labai rimtų abejonių, ar sprendimas nemokėti ligos išmokų atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taip kad išvadą galima daryti automatiškai", - po susitikimo su Seimo valdyba sakė G.Nausėda.

Tarp kitų prieštaringai vertinamų siūlymų - projektas, kuriuo ketinama Vyriausybę įpareigoti sudaryti du dirbančiųjų sąrašus. Priklausantys vienam galės dirbti tuo atveju, jei nuolat testuojasi nuo COVID-19, tačiau sveikatos patikros valstybė nefinansuotų - tai darytų darbdavys arba, jei šis nesutinka, pats dirbantysis. Priklausantys kitam sąrašui turėtų privalomai skiepytis. Anot ministerijos, prie darbuotojų, kurie privalėtų skiepytis, visų pirma turėtų būti priskirti darbuotojai, kontaktuojantys su asmenimis, kurie turi didesnę riziką užsikrėsti užkrečiamąja liga ir ja sunkiai sirgti (pacientais, vaikais, vyresnio amžiaus asmenimis ir kt.), pvz., sveikatos priežiūros, socialinės globos, švietimo įstaigų darbuotojai. Išsamų sąrašą nustatytų Vyriausybė.

Numatoma svarstyti ir Partnerystės įstatymą, dėl kurio piktintasi ne viename mitinge. Tiesa, projektas dar neregistruotas, todėl neaišku, ar kalbama apie partnerystę tarp vyro ir moters, ar ir apie vienalytę partnerystę.

Vairuotojams turėtų nepatikti, kad projektais bus siūloma pakeisti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio tvarką, pagal kurią mokestį reikėtų mokėti registruojant transporto priemonę pirmą kartą Lietuvoje ir kiekvienais metais už naudojimąsi ja.

Iš viso rudens darbų programoje - net 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, G.Nausėda - 8, Seimo nariai (frakcijos) - 270 teisės aktų projektų. Tradiciškai tarp pagrindinių Seimo rudens darbų - 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatomas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu planuojama surengti 45 posėdžius, iš jų 3 bus skirti opozicijos darbotvarkei.

Jau pats pirmasis Seimo posėdis žada būti įdomus ir įtemptas. Pavyzdžiui, bus svarstomas prezidento veto praėjusią sesiją parlamento priimtam sprendimui Susisiekimo ministerijos reguliuojamas valstybės įmones pertvarkyti į akcines bendroves ir joms atiduoti valstybei priklausantį turtą - geležinkelius, kelius, vidaus vandenis ir t.t.

Šalies vadovo nuomone, komercializuojant šias strategines valstybės valdomas įmones būtina užtikrinti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose. Būsimoms akcinėms bendrovėms valdant viešąją transporto infrastruktūrą kaip nuosavą turtą, galimi kreditorių išieškojimai negali būti nukreipti į šią infrastruktūrą ar valstybės ar savivaldybių biudžetus.

Taip pat bus svarstomas G.Nausėdos dekretu pateiktas Seimo nutarimo projektas „Dėl teisių kariams suteikimo ekstremaliosios situacijos atveju". Jei jis būtų priimtas, kariams, vykdantiems užduotis kariniuose vienetuose, kurie ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu padeda kitoms tarnyboms likviduoti krizės padarinius, būtų suteiktos įvairios papildomos teisės. Tarp jų - duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius šių nurodymų, atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą ir t.t.